2009 m. liepos 17 d.
Nr. 55
(1747)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pilietinių permainų kelias

Jungtinio demokratinio judėjimo
Kauno skyriaus vadovė Rūta Zabielienė

Kaunietė Rūta Zabielienė 1988–1990 metais aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kurį laiką vadovavo Kauno rajono Sąjūdžiui. Vėliau ji įsitraukė į Žemės savininkų sąjungos bei kitų visuomeninių organizacijų veiklą. Šiuo metu R. Zabielienė vadovauja Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Kauno skyriui. Su Rūta Zabieliene kalbamės apie JDJ veiklą, svarstome šių dienų Lietuvos aktualijas, prisimename mūsų kraštui lemtingus Sąjūdžio laikus.

Šių metų sausio pabaigoje - vasario pradžioje įsikūrė Jungtinis demokratinis judėjimas. Per šį pusmetį JDJ iniciatyva organizuoti įvairūs mitingai, piketai, parašų rinkimo akcijos. Jūs vadovaujate JDJ Kauno skyriui, organizuojate įvairias akcijas. Kodėl nusprendėte įsitraukti į šio judėjimo veiklą?

Piliečių pasyvumas labai parankus monopolijų ir joms tarnaujančios valdžios sindikato klestėjimui. Visa tai žlugdo demokratiją, bendruomeniškumą ir trukdo pilietinės visuomenės kūrimuisi. Naikinamos tūkstantmečius kurtos ir puoselėtos vienos iš seniausių Europoje lietuvių tautos dvasinės, kultūrinės vertybės, istorinis palikimas, miršta, bėga iš savo krašto ir mūsų negausi tauta. Į visa tai ramiai, nieko nedarant jau negalima žiūrėti, todėl šių metų sausio 31 dieną įkūrėme Jungtinį demokratinį judėjimą (plačiau apie mus – www.demokratija.eu) ir kviečiame telktis visus neabejingus ir mąstančius žmones.

Padėtis Lietuvoje miglota. Atėjusi į valdžią Permainų koalicija imasi reformų, tačiau kol kas dar sunku pažaboti įsigalėjusią korupciją, monopolijų diktatą. Jūsų nuomone, kokie yra tiesiausi keliai, vedantys link monopolijų pažabojimo, teisinės valstybės atkūrimo?

Tiesiausias kelias būtų revoliucija, bet ja pasinaudoję kai kurių agresyvių užsienio valstybių suinteresuotos jėgos galėtų lengvai užgrobti mūsų valstybę.

Todėl vienintelis tiesiausias kelias, kuris tikrai nebus nei lengvas, nei trumpas – tai aktyvios pilietinės visuomenės kūrimas. Tik visiems piliečiams susitelkus galima pažaboti monopolijas ir atkurti teisinę valstybę. Turime dirbti kartu su sąžiningais valdžios atstovais (jų nedaug, bet tikrai yra), stebėti visų valdžios grandžių darbą, tada galėsime pasiekti reikiamų rezultatų.

„Leo LT“ sandoris jau vadinamas amžiaus afera. JDJ Kauno skyrius aktyviai prisidėjo organizuojant daugelį akcijų, kuriomis siekiama, kad būtų panaikinta „Leo LT“ energetinė korporacija. Dalis politikų ieško įvairių tarpinių variantų, mano, kad visus sprendimus reikia suderinti su „Leo LT“ privačia akcininke „NDX energija“. Kodėl taip svarbu kuo greičiau panaikinti „Leo LT“?

Nuo 2008 metų kovo du mėnesius rinkome parašus prieš „Leo LT“ sukūrimą. Nuo to laiko pradėjo formuotis būsimojo Jungtinio demokratinio judėjimo aktyvas. Tada prieš šią amžiaus aferą pasisakęs Seimo narys Kęstutis Čilinskas atsisakė politiko karjeros ir 2009 metais tapo mūsų judėjimo pirmininku. Pastaruoju metu dėl „Leo LT“ sandorio panaikinimo kovojame visomis įmanomomis demokratinėmis teisinėmis priemonėmis, nes jį panaikinus atsigautų visos mūsų gyvenimo sritys. Pradėjusi darbą naujoji prezidentė D. Grybauskaitė taip pat pritaria mūsų siekiams, todėl tikimės, kad ji vykdys savo pažadus dėl „Leo LT“ panaikinimo.

Vadovaujate ir Panemunės gyventojų bendruomenei „Nemuno krantai“. Ką pavyko nuveikti, kokie įspūdžiai, ar žmonės aktyviai jungiasi į bendruomenės veiklą?

Bendruomenę „Nemuno krantai“ įkūrėme 2007 metų pabaigoje. Bendruomenės yra sveikosios visuomenės ląstelės, kurioms padedant nuveikiama daug gerų darbų seniūnijose, miestuose, visoje valstybėje. Mūsų bendruomenei veikiant kartu su sąžininga Kauno miesto valdžia pavyko pasiekti, kad būtų priimtas Kauno tarybos sprendimas dėl Panemunės tilto ir Jiesios tiltelio rekonstrukcijos. Keliolika kartų sumažintos rekonstrukcijos išlaidos ir sutrumpintas laikas, per kurį tiltai bus atnaujinti. Visuomenės reikmėms nuo privatizacijos buvo atkovotas Panemunės paplūdimys, buvusi „Trimito“ pionierių stovykla su 3 hektarais Panemunės šilo. Mūsų pačių pastangomis tvarkoma Nemuno pakrantė ties A. Smetonos alėja ir Tilto gatve. Organizuojame pažintines išvykas, paskaitas sveikatingumo, politinėmis ir teisinėmis temomis, švenčiame valstybines, religines ir tautines šventes. Dalinamės, kuo galime, su skurdžiau gyvenančiais bendruomenės nariais.

Savivaldos klausimai mūsų krašte yra vieni iš esminių. Žmonės nusivylę dideliu centralizmu, kai kuriose savivaldybėse įsigalėjusia biurokratija, aplaidumu. Žmonių netenkina ir tai, kad jie negali tiesiogiai rinkti net žemiausio rango savivaldos pareigūnų. Ar padėtį pakeistų tiesioginiai seniūnų rinkimai?

Rinkimai į savivaldybes vien pagal partinius sąrašus yra keistini. Būtini tiesioginiai rinkimai, kad kiekvienos seniūnijos žmonės turėtų savo parinktus, gerai žinomus atstovus  savivaldos tarybose. Seniūnai būtinai turi būti renkami vietos gyventojų ir seniūnijos turi turėti bent minimalų savo biudžetą. Visiems renkamiems valdžios atstovams turi būti taikoma asmeninė atsakomybė už darbą ir nesudėtinga atšaukimo iš pareigų tvarka.

Aktyviai dalyvavote Sąjūdžio veikloje, o beveik prieš du dešimtmečius, 1990 metų pradžioje, pradėjote vadovauti Kauno rajono Sąjūdžio skyriui. Kokie prisiminimai iš tų lemtingų Lietuvai laikų? Kaip tada veikė Sąjūdžio struktūros?

Tai buvo nuostabūs dvasinio pakilimo ir skausmingo praregėjimo metai. 1988 metais Taurakiemio apylinkėje kartu su bendradarbiais įkūrėme vieną pirmųjų Sąjūdžio grupių Kauno rajone. Tik dirbę sovietų laikais žemės ūkio įmonėse gali įsivaizduoti, kaip tuo laiku „galima“ buvo įkurti Sąjūdį kolūkyje, kaip „galima“ buvo švęsti Rasas (Jonines) su visomis apeigomis, dalyvaujant 500 žmonių, be alkoholio ir be muštynių. 1989 metais kartu su šviesaus atminimo Sauliaus Griciaus vadovaujamu Žaliųjų judėjimu, Prienų ir Kaišiadorių rajonų sąjūdiečiais ir tuometiniais SSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatais Alfredu Smailiu, Vytautu Landsbergiu, Kazimieru Uoka, Zigmu Vaišvila sustabdėme SSRS KGB  vykdomą didžiausio tuo metu Europoje radiolokacinio objekto „Nemunas“ statybą. Dėl to buvau „įvertinta“: 1989 metais mano vadovaujama geriausia rajone „Pirmūno“ kolūkio dispečerinė tarnyba buvo išformuota, kultūros namų meno vadovės etatas panaikintas. Savo žmonių negalėjau palikti, todėl dar kurį laiką dirbau laukininkystės darbininke, kartu dirbdavome, dainuodavome. Niekada nepamiršiu to krašto žmonių gerumo – ir dabar durys į jų namus man atviros. 1990 metų pradžioje buvau išrinkta Kauno rajono Sąjūdžio pirmininke. Įsteigėme Sąjūdžio laikraštį „Bočių žemė“, sukūrėme daug naujų Sąjūdžio grupių Domeikavoje, Lapėse, Rokuose, Čekiškėje ir kitose vietovėse. Bet dirbti man buvo „leista“ tik keturis mėnesius , nes vadinamosios Nepriklausomybės partijos vietininkai atvirai tyčiojosi, grasino, susidorojimu, piktybiškai kenkė Kauno rajono Sąjūdžio ir kai kurių kitų patriotinių organizacijų veiklai. Nesulaukus paramos iš vieno tuometinio Sąjūdžio lyderio A. Kubiliaus, teko atsistatydinti. Supratau, kad idealistams atėjo laikas trauktis, nes įsivyravo  neaiškaus plauko veikėjai, kuriems Sąjūdis tebuvo tik tramplinas į valdžią ir asmeninių turtų kaupimo priemone.

Prieš du dešimtmečius mūsų krašte prasidėjęs Atgimimas vėliau prigeso. Laukinio kapitalizmo grimasos, įsigalėjusi oligarchija dalį žmonių visai nuvylė, didelė dalis rinkėjų net nedalyvauja rinkimuose. Tačiau dalis visuomenės, sąžiningi politikai, įvairūs pilietiniai judėjimai vis aktyviau siekia permainų. Ar artimiausiu laiku pasieksime esminį proveržį, atkuriant pilietinę demokratinę valstybę?

Esminio proveržio labai greitu laiku nebus. Per daug giliai įsišaknijo negerovės. Žmonės turi išmokti atskirti pelus nuo grūdų, atsispirti atvirai ir užmaskuotai rinkimų apgaulei, populizmui. Privalome akylai stebėti valdžios darbą, domėtis įstatymais, teikti pasiūlymus konkrečių įstatymų kūrimui. Kovoti, kad mūsų pasiūlymai būtų įgyvendinti, kad visada laimėtų viešas interesas, o ne savanaudiški monopolinių grupuočių siekiai. Nepasiduodami klastingai „skaldyk ir valdyk“ politikai, sutelktai, pasiaukojamai dirbdami, pasieksime laukiamų rezultatų.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi
Giedrius Grabauskas-Karoblis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija