2009 m. liepos 17 d.
Nr. 55
(1747)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose

Palaimintojo Jurgio Matulaičio
atlaiduose kasmet dayvauja
maldininkai iš Lenkijos

Kunigai marijonai Andris
Ševels ir Andrius Šidlauskas

Svečias iš Baltarusijos
kun. Michailas Tsviachkouskis, MIC

Vyskupas Juozas Žemaitis, MIC

Šv. Vincento vienuolijos
narės iš Peru su Vilkaviškio
vyskupijos „Caritas“ Alytaus
atstovėmis Renatos Stadulienės
ir Edvardo ŠIUGŽDOS nuotraukos

Tautiškas dainas „Savanorių dienos“
šventės agapėje gražiai dainavo
Alma Galuzienė ir Danutė Radzevičienė

Jaunimas keliauja į Lūginę

Parodos atidarymas Kazio Griniaus
memorialiniame muziejuje

Agapėje

MARIJAMPOLĖ. Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, minėjimo oktavos išvakarėse, liepos 11-ąją, šeštadienį, Mažojoje Bazilikoje apsilankė Varmijos arkivyskupijos devynioliktos pėsčiųjų maldininkų kelionės į Aušros vartus dalyviai. Maldininkus pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Po pietų Marijampolės Bazilikos šventoriuje rinkosi jaunimas iš Aukštosios Panemunės, Pakuonio, Vilkaviškio, Kalvarijos, Liubavo, Liudvinavo, Virbalio, Kauno pal. Jurgio Matulaičio, MIC, Marijampolės parapijų. Vadovaujami kunigo Piotro Vojtonio, MIC, Aurimo Galianovo ir tikybos mokytojos Dalios Vičkačkaitės visi ruošėsi tradiciniam piligriminiam žygiui į Lūginę. Prieš pradėdami kelionę visi susikaupė maldai pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje. Po maldos palaiminti parapijos klebono Andriaus Šidlausko, MIC, maldininkai iškeliavo į Lūginę. Lūginėje, pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje, šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė kunigas Piotras Vojtonis. Homilijoje kunigas kalbėjo apie apaštalus Petrą ir Matą, kurie pakviesti Jėzaus viską palikę sekė Juo. Baigdamas homiliją kunigas ragino palikti viską, kas trukdo išgirsti Dievo balsą. Šv. Mišiose giedojo jungtinis vaikų ir jaunimo choras iš Gražiškių ir Kalvarijos (vadovė Jolita Kazakevičiūtė).

Pasibaigus pamaldoms visi buvo pavaišinti kareiviška koše. Po vakarienės jaunimas rinkosi koplyčioje. Į palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškę susitikti su jaunimu atvyko vyskupas Rimantas Norvila. Vyskupas pasidalijo mintimis apie kunigystės malonę ir jos reikšmę kiekvienam iš mūsų, kalbėjo apie piligrimystę kaip atgaivą dvasiai, linkėjo pagalvoti apie žmogaus vidinio gyvenimo reikalus, aptarti dvasinius dalykus su savo draugais. Palinkėjimus užbaigė  suteikdamas palaiminimą.

Seselė Evelina Lavronavičiūtė, MVS, priminė pagrindinę šių iškilmių, skirtų palaimintajam, temą – „Viską Kristaus dvasia atgaivinti, perimti, atnaujinti“ (Užrašai 1910 10 27). Kalbėjo apie Krikšto, Sutvirtinimo sakramentų, užtarimo maldos reikšmę. Apie atsivertimą, kelią Dievo link liudijo Ernesta. Kokią reikšmę turėjo užtarimo malda ir Sutvirtinimo sakramentas pasakojo Valdonė. Po pasidalijimo, pokalbio vyko darbas grupelėse, vėliau jaunimas linksminosi vakaronėje, o prieš vidurnaktį susibūrė užtarimo maldai ir naktinei Švenčiausiojo Sakramento adoracijai.

Liepos 12-oji – pirmoji palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų diena prasidėjo parodos atidarymu Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje. Klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, pasakė, kad ši paroda ypatinga – skirta marijonų vienuolijos atnaujinimo šimtmečiui paminėti. Jis pristatė eksponatus, atvežtus iš Romos ir atnaujintus Varšuvos restauracijų dirbtuvėse. Ekspozicijos centre – Marijonų kongregacijos  generalinio vyresniojo Jano Mikalojaus Rokošo (Jan Mikolai Rokosz) dovanota palaimintojo mozaika, pagaminta Vatikano dirbtuvėse, šalia J. Totoraičio ir Pr. Būčio, pal. Jurgio Matulaičio, MIC, bendražygių, portretai, dokumentai, liudijantys vienuolijos atnaujinimo kelią. Be dokumentinės medžiagos, parodoje buvo galima pamatyti palaimintojo dešinės kojos ir kairės rankos įtvarus, asmeninius daiktus, liturginius rūbus. Apie patirtus įspūdžius, išgyvenimus  kalbėjo sesuo Viktorija, MVS. Ji paskaitė pora dar niekur nepublikuotų palaimintojo laiškelių, rašytų Pr. Būčiui. Parodos atidaryme kalbėjęs vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, dalijosi mintimis apie palaimintąjį, prisiminė bendravimą su Popiežiumi Jonu Pauliumi II.

Šv. Mišiose, kurias aukojo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, buvo meldžiamasi už jaunimą, giedojo Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Almos Sakalauskienės. Homilijos pradžioje vyskupas Juozas Žemaitis homilijoje apžvelgė marijonų įsikūrimo Lietuvoje istoriją, jų veiklos reikšmę krašto kultūriniam gyvenimui. Kalbėdamas apie pirmuosius atnaujintos marijonų vienuolijos žingsnius pabrėžė ypatingą Palaimintojo darbą. Vyskupas teigė, jog palaimintasis Jurgis Matulaitis stengėsi įžvelgti Dievo planą ir tapti Jo valios vykdytoju. Baigdamas homiliją pasakė, jog mes visi turime iš ko imti pavyzdį, į ką lygiuotis.

Šv. Mišių pabaigoje vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija, po to visi susibūrė prie Palaimintojo altoriaus, kur buvo liudijama apie gautas malones ir sudedamos votos. Parapijos klebonas paskaitė keletą liudijimų apie malones, gautas užtariant Palaimintajam. Liudijimą parašiusi Emilija V. pasakoja, kaip jos, sergančios sunkiomis ligomis, dar laukė išvaržos operacija. Moteris nežinojo, ar pajėgs ją ištverti, pagalbos ieškojo maldose į Palaimintąjį. Atėjus operacijos dienai nuvyko į ligoninę, ją apžiūrėjęs gydytojas Petrauskas išvaržos nerado, sukvietė gydytojų konsiliumą, visi susirinkę gydytojai patvirtino – išvaržos nėra, tą pačią dieną ji buvo išleista namo. Liudijančioji pabaigoje įrašė prierašą: ,,Reikia labai labai daug melstis“. Savo liudijimą apie dukros ir anūkės pasveikimą  ir votas – padėką už grąžintą sveikatą – atsiuntė moteris iš Lenkijos. Visus sujaudino gyvas Rimos S. liudijimas. Moteris pasakojo, kaip laukiantis penktojo vaikelio iškilo persileidimo grėsmė. Gydytojai jokių vilčių jau nedavė, ligoninėje primygtinai siūlė daryti valymą. Moteris pabėgo iš ligoninės, o grįžusi namo meldėsi į Palaimintąjį, prašydama užtarimo. Jos maldos buvo išgirstos – kai gydytojas S. Keršanskas paskambino pasiteirauti, kaip baigėsi nėštumas, moteris džiugiai atsakė, kad nėštumas tęsiasi. Gydytojas tai pavadino stebuklu, sakydamas, kad iš 150 gydytojų vienas gal ir patikėtų tuo, kas įvyko. Baigdama savo liudijimą moteris sakė ir dabar tebejaučianti Palaimintojo pagalbą savo kasdieniniame gyvenime. Po liudijimų vyskupas Juozas Žemaitis palaimino naujai dedamas votas. Iškilmingos pamaldos baigėsi malda į palaimintąjį Jurgį Matulaitį, MIC.

Liepos 13-ąją Marijampolės municipaliniame dramos teatre konferenciją pradėjęs parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, pasveikino susirinkusiuosius ir paprašė vyskupą J. Žemaitį, MIC, vadovauti maldai. Po maldos žodis buvo suteiktas kunigui Andriui Ševels, MIC, (Latvija). Lektorius paskaitoje kalbėjo apie Švč. Mergelę Mariją, apžvelgė Marijos kulto pradžią Latvijoje, supažindino su Agluonos atsiradimo istorija (šiai šventovei daugiau kaip 200 metų).

Paskui visi rinkosi Bazilikoje, prie Palaimintojo altoriaus, kur maldą vedė Alytaus ir Rumbonių pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Šv. Mišioms vadovavo vyskupai Rimantas Norvila ir J. Žemaitis, homiliją sakė kun. Andris Ševels, giedojo Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios choras. Homiliją kun. A. Ševels pradėjo primindamas, kad šie metai paskelbti Kunigų metais, ir paprašė melstis už pašaukimus. Kalbėtojas pabrėžė, jog pašaukimai į kunigystę atsiranda šeimoje ir joje vystosi.

Po šv. Mišių visi susibūrė prie palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios, meldėsi prašydami Dievą, jog Palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju.

Liepos 14-oji, trečioji atlaidų diena, buvo skirta socialiniams bei „Caritas“ darbuotojams ir savanoriams, Aleksoto ir Prienų dekanatams. Į renginį suvažiavo ir kitų dekanatų ir vyskupijų atstovai.

Iškilmės prasidėjo konferencija Marijampolės municipaliniame dramos teatre. Konferencijoje paskaitą „Tėvų marijonų ordino, veikiančio Baltarusijoje, broliškosios meilės patirtis“ skaitė kun. Michailas Tsviachkouskis, MIC, iš Baltarusijos. Kunigas pabrėžė, kad Bažnyčios istorijoje daug pavyzdžių, kai žmogus susitinka su beribe Dievo meile ir tartum atsakydamas į šią meilės patirtį paskiria savo gyvenimą Dievo tarnystei. Kunigui meilės Dievui ir Bažnyčiai pavyzdžiu buvo ir tėvas Liucijonas Paulikas, amžinybėn išėjęs prieš dvejus metus. Lektorius apžvelgė marijonų darbo Baltarusijoje istoriją nuo 1923 metų, kai vyskupui J. Matulaičiui paprašius į Drują buvo pasiųstas kunigas A. Cikuta, kad padėtų įkurti gimnaziją. Gimnazijoje dirbo tėvas Antonijus Leščevičius, MIC, mokėsi palaimintasis tėvas Jurijus Košyra, MIC, (jie kartu su kitais tikinčiaisiais buvo sudeginti vokiečių karių Rosicos kaime).

Kunigai marijonai Jozefas Germanavičius ir Fabianas Abrantavičius kartu su kitais tapo komunistų režimo kankiniais, nemažą savo gyvenimo dalį praleido lageriuose tremtyje.

Po konferencijos tikintieji rinkosi Palaimintojo koplyčioje, kur maldą vedė Aukštosios Panemunės, Ratnyčios pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Šv. Mišių pradžioje visus pasveikinęs vyskupas R. Norvila linkėjo, kad kiekvienam  būtų svarbi artimo meilės tema, kaip ji buvo svarbi ir Palaimintajam jo gyvenime ir tarnystėje. Kun. M. Tsviachkouskis, MIC, homilijoje sakė, kad žmonėms mylėti tą, kuris įskaudino, nuskriaudė – sunku, o Dievas nenustoja mylėti tų, kurie nuo jo nusisuko. Kaip ryškiausią Dievo meilės pavyzdį įvardijo pal. J. Matulaitį, MIC, kuris savo gyvenimu įrodė ištikimybę Bažnyčiai. Prieš 20 metų Vilkaviškio vyskupijoje kilęs katalikių moterų sąjūdis nemaža dalimi prisidėjo prie „Caritas“ atsiradimo. Kaip sakė Vilkaviškio vyskupas R. Norvila, vyskupijos „Caritas“ 20-metį nutarta paminėti anksčiau, aplenkiant „Lietuvos Caritas“ 20-metį, kuris bus minimas rudenį. Vyskupų R. Norvilos ir J. Žemaičio, MIC, „Lietuvos Caritas“ generalinio direktoriaus kun. Roberto Grigo ir dar apie 25 kunigų koncelebruotose šv. Mišiose buvo meldžiama pagalbos jų nesavanaudiškuose darbuose „Caritas“ savanoriams.

Po šv. Mišių kieme, šalia Bazilikos, vyko agapė – ant medinių stalų lauke dosniosios karitietės paruošė valgių, paskui visi dainavo pokario ir dabarties dainų. Ypač gražiai dainavo Alma Galuzienė ir Danutė Radzevičienė. Agapėje dalyvavo ir vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis, visada maloniai bendraujantis su žmonėmis. Malonu buvo sutikti ir Lietuvoje jau trejus metus Miroslave (Alytaus r.) gyvenančias Peru pilietes, Šv. Vincento vienuolijos nares, kurios jau gana gerai kalba lietuviškai.

 „Savanorio dienos“ šventėje, vykusioje Marijampolės dramos teatro patalpose, skaidrėse buvo galima išvysti Vilkaviškio „Caritas“ veiklą, kuri yra labai plati ir įvairialypė. Tai ir darbas su šeimomis, vaikais, alkoholikais, senelių globa, gyvybės apsauga. Ypač aktyviai veikia Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Rumbonių, Kapčiamiesčio, Aleksoto dekanatų ir parapijų „Caritas“ skyriai. (Teatleidžia tie skyriai, kurių čia nepaminėjome.) Iš viso vyskupijos „Caritas“ dirba 530 savanorių. Nuo 1991 metų vidurio Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ vadovavo tuometinis Šakių klebonas kun. Deimantas Brogys, o prieš penkerius metus direktoriumi paskirtas kun. Arvydas Liepa, dabartinis Sasnavos klebonas, jam talkina pavaduotoja Aušra Adomavičiūtė (Marijampolė). Vyskupijoje labdaringą veiklą dar 1988 metais pradėjusi Emilija Montvilienė dėkojo visoms talkininkėms, ypač šiltai paminėdama ses. Albiną Pajarskaitę, su kuria jai teko laimė kurti „Lietuvos Caritas“. Įvertinant didelį darbą, kurį atlieka Vilkaviškio vyskupijos karitietės, daugelis jų buvo apdovanotos padėkos raštais.

Būtų tikrai smagu, kad visa Lietuva perimtų Savanorio dienos šventėje jaunuolių ant marškinėlių užrašytą šūkį „Gerumas mus vienija“ ir kad jis niekada mūsų tėvynėje neišblėstų.

Vėliau norintieji galėjo aplankyti pal. Jurgio Matulaičio, MIC, tėviškę Lūginėje.

(„XXI amžius“ planuoja spausdinti keletą ištraukų iš kun. Stasio Ylos knygos „Jurgis Matulaitis“.)

Parengta pagal Renatos StadulienėS ir Edvardo ŠIUGŽDOS informaciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija