2009 m. rugpjūčio 14 d.
Nr. 56
(1748)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Sąskrydis prie Dubysos

Kazimieras Dobkevičius

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo
Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Laisvės kovų dalyviai
Tribūnoje – garbingi sąskrydžio
svečiai, Europos Parlamento
ir Seimo nariai, valdžios atstovai

Rugpjūčio pirmą šeštadienį Ariogaloje jau devynioliktą kartą skambėjo Lietuvos politinių kalinių, partizanų, tremtinių balsai, mintys, dainos. Minios laisvės kovotojų, jų šeimos narių, vaikaičių pripildė Dubysos stadioną. Kasmetinis likimo brolių ir seserų sąskrydis „Su Lietuva širdy“ vyko giedrą, saulėtą šeštadienį. Šv. Mišių už Lietuvą ir visus kentėjusius Sibiro gulaguose koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Ganytojas priminė šv. Mišių dalyviams, kad „tikėjimas į Dievą sutvirtino kiekvienam viltį grįžti į savo Tėvynę Lietuvą“. Po šv. Mišių ganytojas visiems dalyviams suteikė palaiminimą.

 Į šią patriotinę sąšauką atvyko didelis būrys valdžios atstovų, Lietuvos Seimo narių, Lietuvos laisvės kovų visų devynių LLKS apygardų atstovai, svečiai iš Latvijos ir Estijos, kurie ginklu kovėsi už savo valstybių laisvę.

 Savo sveikinime Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė rašė: „Kas kitas, jei ne Jūs, tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai, geriausiai suvokiate, ką iš tikrųjų reiškia sunkumai, išgyventa priespauda, badas, skausmas toli nuo Tėvynės... Vienybė padėjo priespaudos metais, o šiandien visuomenei šios vienybės ir bendrumo jausmo stinga“.

 Sąskrydžio ugnį įžiebė LLKS štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys. Šventę pradėjo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis, renginį vedė aktorė Virginija Kochanskytė ir šventės režisierius Vilius Kaminskas. Sąskrydžio dalyvius sveikino Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Savo pasisakyme jis svarstė, „ar iš tikrųjų turim Nepriklausomybę? Jūs, kurie čia susirenkate, garbingi partizanai, politiniai kaliniai, Jūs viską matėte ir žinote: ir apie 1949-uosius, ir apie 1989-uosius, ir apie Sausio 13-ąją. Ir labai gerai, kad kasmet vis daugiau atsivedate savo vaikaičių – čia dalyvauja ir jaunimas, kuriam tai yra nepakartojama proga sužinoti apie savo senelių kovas, kančias ir vargus už Lietuvą... Mes gal ir nesuvokiam, ypač per šio meto rūpesčius dėl ekonominių, ūkinių ir daugelio šeimų sunkumų, dėl lėšų trūkumo, dėl pajamų sumažėjimo, dėl kainų kilimo ir panašiai. Mes gal įsigilinę į tas bėdas ir rūpesčius nė nejaučiam, kaip mus pamažu okupuoja kitais būdais. Kaip superkama mūsų žiniasklaida, kuri vėl daro įtaką protams, ypač silpnesniems, kad jie nesidžiaugtų Laisve, kad būtų nelaisvi nuo svetimų žalingų įtakų. Šis tarpsnis mūsų visuomenės ir valstybės raidoje turi būti geriau suvoktas. Reikia rasti ir pasipriešinimo formų“, – tvirtino prof. V. Landsbergis.

 Galima būtų suminėti visus kalbėjusius, tačiau ramybės neduoda viena mintis – LLKS tikrų kovotojų Lietuvoje likę vos trys šimtai, o jauniausiam jų „vos“ aštuoniasdešmt treji. Vadinasi, juos turime itin gerbti. O dabar, kai pasisako visi valdžios atstovai, Seimo nariai, pačioje pabaigoje žodis suteikiamas LLKS nariams, vadovybei. Kodėl? Turėtų būti atvirkščiai – jie ginklu kovojo, guldė savo jaunas galvas už Lietuvą, iškentė kankinimus, todėl jiems pirmiesiems turi būti suteikiamas žodis, o tik po jų gali kalbėti Seimo nariai ir panašiai. Ateityje organizatoriai turėtų apie tai pagalvoti ir šią klaidą ištaisyti.

 Lietuvius sveikino Latvijos ir Estijos Laisvės kovų dalyviai. LLKS valdybos pirmininkas, dim. plk. Jonas Čeponis sakė, kad reikia budėti ir sekti mūsų laisvės priešų užmačias, laiku užkirsti kelią, sunaikinti bet kokį bandymą uzurpuoti mūsų valstybėje valdžią priešiškoms jėgoms.

 Buvo priimti politiniai dokumentai – kreipimasis į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę „Dėl sunkmečio ir neatidėliotinų darbų“, rezoliucija „Dėl Tautos solidarumo sunkmetyje“, padėka „Už pastangas sulyginti komunizmo ir nacizmo nusikaltimus žmonijai ir Li JOT (Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos) savanoriams“.

 Dubysos slėniu vilnijo mūsų jungtinio tremtinių choro patriotinės dainos, pasirodė ansambliai, iki vėlyvo vakaro skambėjo eilės apie Tėvynę, sukosi šokėjų poros, įmantrios muzikos melodijos, virkdantys smuiko akordai prie laužo... Dubysos slėnyje susirenka mūsų tautos žiedas, savo ištikimybę įrodęs per ilgus dešimtmečius, kad parodytų pasauliui mūsų garbingą istorinę kovų praeitį.

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija