2009 m. rugpjūčio 14 d.
Nr. 56
(1748)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Baigiame praėjusiame numeryje pradėtą pasakojimą apie atlaidus Marijampolėje Palaimintojo Jurgio  Matulaičio atlaiduose

Giesmininkai iš Sintautų

Nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi

Kun. Adamas Bonieckis, MIC,
kalbėjo apie žiniasklaidą

Liepos 19-ąją atlaiduose
dalyvavo Lietuvos ir užsienio
vyskupai bei kunigai

Mons. dr. Arūnas Poniškaitis,
kun. Vytautas Brilius, MIC,
ir Šakių dekanas Kudirkos Naumiesčio
klebonas kan. Donatas Jasulaitis

Atlaidų dalyviai klausosi
kun. V. Briliaus, MIC, pranešimo

Vysk. Juozas Žemaitis, MIC,
ir kun. Vaclovas Aliulis, MIC

Vyskupai Rimantas Norvila
ir Juozas Žemaitis, MIC,
su vaikais iš Kudirkos Naumiesčio

Vaikams skirta kūrybine programa

Jaunimas poilsiauja Lūginėje

Žygis į Lūginę
Vido Venslovaičio nuotrauka

MARIJAMPOLĖ. Ketvirtąją Pal. Jurgio Matulaičio atlaidų dieną, liepos 15-ąją, skirtą kunigams ir pašvęstojo gyvenimo asmenims, Šakių dekanatui, dramos teatre kun. Vytautas Brilius, MIC, perskaitė pranešimą apie vienuolijų raidą.

Iškilmingas palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio minėjimas tęsėsi Bazilikoje. Vadovaujami Šakių, Gelgaudiškio Palaimintojo draugijos narių, susirinkusieji meldėsi prie Palaimintojo altoriaus. Jau tradicija tapo, jog Kudirkos Naumiesčio vaikučiai, priėmę Šventąją Komuniją, atvyksta į iškilmes, skirtas pal. J. Matulaičiui. Šv. Mišių aukai vadovavo vyskupai Rimantas Norvila ir Juozas Žemaitis, MIC. Šv. Mišių pradžioje vyskupas R. Norvila sakė, kad kunigystė yra labai svarbi, nes be jos nėra Eucharistijos, o be Eucharistijos nėra ir Bažnyčios, tad kvietė melstis už kunigus, pašvęstojo gyvenimo narius ir naujus pašaukimus. Pamaldose giedojo Sintautų bažnyčios choras, homiliją sakė kun. V. Brilius. Homilijoje jis kalbėjo, kad galimybė švęsti vienuolijos atnaujinimo šimtmetį yra ženklas, kad Dievui ši vienuolija reikalinga. Kalbėtojas pabrėžė, kad ir gyvenimas šeimoje yra tarnystė Dievui. Šeimose, kuriose vyrauja tarpusavio meilė, supratimas, išauga gražių, šviesių dalykų. Kalbėdamas apie vis gilėjantį žmogaus praregėjimą kunigas kaip praregėjusiojo pavyzdį minėjo pal. J. Matulaitį, kuris aplink save matė mąstančius pasauliečius ir kvietė juos tarnauti Bažnyčiai. Homilijoje 72 Kristaus pakviestus mokinius palygino su čia susirinkusiais tikinčiaisiais, taigi ir mes visi esame kviečiami skelbti Dievo žodį, negalvodami, ar pasiseks. Pasibaigus pamaldoms pabendrauti, pasidžiaugti bendryste tikintieji rinkosi į agapę.     

Penktąją atlaidų dieną, liepos 16-ąją, konferenciją vedė svečias iš Lenkijos, buvęs marijonų vienuolijos generalinis vyresnysis kun. Adamas Bonieckis, MIC, „Tygodnik Powszechny“ vyr. redaktorius. Lektorius apžvelgė katalikiškos žiniasklaidos reikšmę šių dienų pasaulyje. Jis atkreipė dėmesį, jog dažnai katalikams tenka diskutuoti su žmonėmis, kuriems katalikiški argumentai nieko nereiškia. Vienas iš būdų dalyvauti visuomeniniame gyvenime yra katalikiška žiniasklaida. Ji pasiekia tuos, kurie yra atviri Bažnyčiai, nors į bažnyčią ir neina. Pranešime kalbėjo ir apie bažnyčią žiniasklaidoje bei žiniasklaidą bažnyčioje. Pasaulietinė žiniasklaida ieško sensacijų – tie, kurie sąžiningai, ramiai dirba darbą, žiniasklaidai neįdomūs. Pasaulietinė žiniasklaida labiau nukreipiama į „homo video“, į tą žmogų, kuris visa priima tik paviršutiniškai. Kun. A. Bonieckis, MIC, pateikė sociologinių tyrimų, atliktų Lenkijoje, rezultatus – į klausimą, ar pirktų spaudos leidinį, kurio viršelyje nurodyta, kad jis katalikiškas, didžiuma atsakė: „Ne“. Kunigas pabrėžė, kad katalikiškos spaudos leidėjai turi būti drąsūs, pasiruošę kritikai, akcentavo, jog katalikiška žiniasklaida neturėtų vengti kalbėjimo apie skausmingus dalykus, ji turėtų paruošti kelią evangelizacijai. Lektorius sakė, kad žiniasklaidos tema buvo artima ir Palaimintajam, tik jo gyvenamuoju metu buvo kitos problemos ir atsakymų į klausimus, kaip spręsti šių dienų problemas, Palaimintasis mums nepaliko.

Prieš šv. Mišias tikintieji meldėsi Palaimintojo koplyčioje, maldą vedė Lazdijų, Leipalingio, Šventežerio, Panaros pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai iš Lazdijų dekanato. Šv. Mišioms vadovavo vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis, MIC. Vyskupas R. Norvila pasveikino kunigus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, Italijos, JAV bei linkėjo, kad malda paskatintų geriems darbams. Pamaldose giedojo Veisiejų giesmininkai. Kun. A. Bonieckis, MIC, homilijoje padėkojo už pakvietimą ir išreiškė padėką tai žemei, tai parapijai, kurioje išaugo Palaimintasis, pakeitęs pasaulio veidą. Kalbėtojas pabrėžė, kad pal. J. Matulaitis paliko didžiulę meilę Bažnyčiai. Palaimintojo biografijos autorius pavadino jį įsimylėjusiu Bažnyčią. Dažnai girdime, kad Bažnyčia kėsinasi į žmogaus laisvę, tačiau Palaimintasis buvo laisvas, nes laisvė – tai nebijoti. Kunigas sugretino pal. J. Matulaitį ir popiežių Joną Paulių II, nes jie abu ne tik ragino nebijoti, bet nebijojo patys. Jonas Paulius II išdrįso išpažinti Bažnyčios padarytas klaidas, pirmasis pakvietė visų religijų atstovus bendrai maldai. Kunigas pabrėžė, kad marijonai visada atsigręžia į vargstančius, į misijas eina pas labiausiai skurstančius, seka Palaimintojo pavyzdžiu.

Liepos 17-oji – ligonių ir medikų, Vilkaviškio dekanato diena. Konferencijoje paskaitą skaityti turėjęs svečias iš Ukrainos kun. Janas Biletskis, MIC, dėl ligos neatvyko, todėl ją vedė kun. Vaclovas Aliulis, MIC. Jis pristatė naujai išleistą lenkų istoriko T. Gorskio, MIC, knygą apie Palaimintąjį (kun. V. Aliulis buvo specialusis šios knygos redaktorius), papasakojo apie knygos autorių. Lektorius pasakojo apie Palaimintojo vaikystės, jaunystės metus, apie tai, kad jis 40 metų ne tik kentėjo didelius fizinius skausmus, bet su jais lyg ir susitaikė. Kunigas atkreipė dėmesį, jog knygoje ypač daug vietos skiriama pal. J. Matulaičio vyskupavimo Vilniuje laikotarpiui, kuris buvo labai sudėtingas, pareikalavęs daug ne tik fizinių, bet ir dvasinių jėgų.

Savo įžvalgomis apie naują knygą dalijosi kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis, atkreipęs dėmesį, jog knygoje išryškinta bene svarbiausia Palaimintojo savybė – jis buvo vidiniai laisvas žmogus. Dabar, kai tiek daug kalbame apie laisvę, dažnai vidinės laisvės neturime. Be to, pal. J. Matulaitis gebėjo numatyti ateitį, buvo tarsi XX amžiaus pranašas.

Po paskaitos maldininkai rinkosi į Baziliką, kur Palaimintojo koplyčioje maldai vadovavo pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai iš Vilniaus. Šv. Mišių aukai vadovavo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis, giedojo Vilkaviškio Katedros choras, homiliją sakė vyskupas J. Žemaitis, MIC. Homilijoje jis kalbėjo apie tai, kad skausmas, kančia neturėtų būti krikščionims naujiena, nes ir mūsų Išganytojas patyrė skausmą, kančią. Jis pranašavo, kad teks patirti skausmų krikščionims, bet tai nenueis veltui: kantriai pakelti sunkumai užtikrina ne tik amžinąjį gyvenimą, bet ir šventųjų garbę. Palaimintasis anksti patyrė našlaičio dalią, sulaukęs 16 metų sunkiai susirgo ir liga neapleido iki gyvenimo pabaigos, sielos kančios, kurias teko išgyventi, kai buvo paskirtas Vilniaus vyskupu, tapo ne mažesnės už fizinį skausmą. Vyskupas J. Žemaitis kalbėjo apie žmones, kurie neištvėrę kančios pasirenka savižudybę. Žmogiška, kad trokštame džiaugsmo, laimės, o kančios vengiame. Dievas davė žmogui protą, kad šis galėtų apsisaugoti nuo ligų, tačiau dažnai žmonės patys save žaloja įklimpdami į alkoholio, narkotikų liūną, palaidai gyvendami. Svarbiausia kovoti ne su kitų, o su savo blogybėmis. Vyskupas sakė, kad kančios nė vienam nepavyks išvengti, tik svarbu, kad mes kančią išmoktume nešti su meile, kaip tai sugebėjo Palaimintasis. Vyskupas kvietė kančią skirti šventai intencijai – kad Dievas dar pratęstų nusidėjėlių atsivertimui skirtą laiką.

Vaikams ir šeimoms, Marijampolės dekanato tikintiesiems buvo skirta priešpaskutinė Palaimintojo atlaidų diena – liepos 18-oji. Prasidėjo ji vaikams skirta kūrybine programa Šv. arkangelo Mykolo parapijos salėje. Kol su vaikais bendravo, mokė juos giesmių, žaidimų, kalbėjo apie Krikšto sakramentą sesuo Daiva, SF, tėveliai dramos teatre klausėsi kun. Kęstučio Briliaus, MIC, paskaitos.

Prieš šv. Mišias Bazilikoje prie Palaimintojo altoriaus maldą vedė Marijampolės, Kazlų Rūdos pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Šv. Mišioms vadovavo vyskupas J. Žemaitis, MIC, giedojo Marijampolės krikščioniškojo kultūros centro vaikų choras, homiliją sakė kun. K. Brilius, MIC, kalbėjęs apie Krikšto pažadų atnaujinimą. Pateikdamas vaikams suvokiamus pavyzdžius teigė, kad Krikšto dvasinį rūbą turime nuolat atnaujinti ir žodžius „Taip, Viešpatie, aš ateinu vykdyti Tavo valią“ tariame turėdami skirtingą supratimą paauglystėje ir būdami suaugę.

Po pamaldų smagiai visi bendravo agapėje, o vėliu vyko į Lūginę, kur tęsėsi programa vaikams. Vadovaujami Nijolės Puodžiūnienės „Sūduvos“ vidurinės mokyklos valančiukai parodė vaidinimą „Pakilęs meilės ir aukos sparnais“ (vaizdeliai iš Palaimintojo gyvenimo), suaugusieji galėjo apmąstyti praleistą dieną, o vaikai džiaugėsi kylančiais į dangų aitvarais.

Priešpaskutinė minėjimo diena baigėsi iškilminga malda – mišparais. Palaimintojo koplyčios skliautais aidėjo padėkos ir pagarbos maldos bei giesmės, kurioms vadovavo vyskupas J. Žemaitis.

Pagrindinę dieną, liepos 19-ąją, pamaldoms Palaimintojo koplyčioje vadovavo Punsko ir Jurbarko pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Sumos šv. Mišiose dalyvavo daug iškilių svečių: apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Minsko-Mogiliovo arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius, Karagandos arkivyskupas Janas Pavelas Lenga, MIC, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, Marijonų kongregacijos generalinis vyresnysis Janas Mikolai Rokošas, Lietuvos bei užsienio vyskupai, kunigai ir gausus būrys maldininkų iš kaimyninių šalių bei Lietuvos.

Šv. Mišių pradžioje vyskupui R. Norvilai pasveikinus garbingus svečius bei visus tikinčiuosius, apaštalinis nuncijus arkivyskupas L. Bonazzi perdavė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimą, pakvietė prašyti Dievo malonės užtariant Palaimintajam. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dėl sveikatos negalėjęs dalyvauti iškilmėse, atsiuntė sveikinimą, kurį perskaitė kun. dr. Rimas Skinkaitis. „Džiaugiuosi kartu su visa marijonų šeima, švenčiančia šimtąsias atkūrimo metines. Dvasia esu su jumis ir kartu meldžiuosi – duok tą drąsą ir narsumą, kad nebijotume, savęs išsižadėję, dėl didesnės Dievo garbės dirbti...“, – rašė kardinolas.

Šv. Mišių aukai vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas L. Bonazzi, homiliją sakė Marijonų kongregacijos generalinis vyresnysis J. M. Rokošas, giedojo Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios choras. Homilijoje generalinis vyresnysis J. M. Rokošas palygino šv. Morkaus pasakojimą apie mokinius, kurie dalijasi su Jėzumi džiaugsmu, su marijonais, kurie, minėdami vienuolyno atkūrimo šimtmetį, atvyko prie Palaimintojo palaikų ir nori melsti Dievą gailestingumo, prašyti Viešpaties palaimos. Homilijoje glaustai apžvelgęs pal. J. Matulaičio gyvenimo kelią, generalinis vyresnysis kalbėjo, jog didžių dalykų Dievas gali nuveikti per žmogų, net jeigu jis ir silpnos sveikatos. Nors Dievas yra visatos Viešpats, Jam reikia žmonių, per kuriuos Jis galėtų vykdyti savo valią. Toks žmogus buvo Palaimintasis, sugebėjęs įvykdyti savo pašaukimą, nes buvo susivienijęs su Dievu.  

Po šv. Mišių vyko padėkos procesija aplink Baziliką. Po pamaldų visi rinkosi į agapę, kurioje galėjo ne tik pabendrauti, užkąsti, bet ir pasilinksminti grojant Jungėnų kaimo kapelai.

Visomis Palaimintojo iškilmių dienomis maldininkai vyko į Lūginėje esančią Palaimintojo koplyčią susitelkti pamąstymui ir bendrai maldai, kuriai vadovavo sesuo Viktorija, MVS.

Renata Stadulienė

Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija