2009 m. rugpjūčio 19 d.
Nr. 57
(1749)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Visagalis GŪGLIS

Algimantas ZOLUBAS

Praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje prasidėjusi techninė revoliucija išvadavo žmogų nuo sunkių, kartais nepakeliamų, darbų. Darbų, kurie buvo daromi rankomis ar primityviais įnagiais, ėmėsi dar neprotingos, tačiau galingos mašinos, įrenginiai, aparatai, elektros prietaisai. Žmogus vadavosi nuo sunkaus fizinio krūvio, mažiau prakaituodamas daugiau gamino, daugiau vartojo, patyrė daugiau malonumų, sukaupė daugiau turtų, pinigų. Regis, nieko nebetrūko. Tačiau Dievulis, žmogui davęs ne tik dantis, bet ir duonos, nedavė „užteks“ arba „gana“. Todėl radosi visko daugiau: daugiau mašinų, daugiau jų gaminamų produktų, daugiau vartojimo, daugiau... šiukšlių, ligų bei aibė kitų problemų. Žmogaus galva nebegebėjo dorotis su naujai iškilusiomis problemomis, todėl mokslinčiai išrado kompiuterį, internetą, o į jį įdėjo visagalį „Gūglį“ (Google). Žmogus išsivadavo nuo galvojimo, mąstysenos ir... išminties. Įrašei į „Gūglį“ savo problemą – tau duos net ne vieną sprendimą, panorai paskrajoti po svečias šalis – naršyk, keliauk, jausmus padirginti panūdai (ir žemiausius) – šiam reikalui irgi neišsemiami „lobynai“. Tačiau gal didžiausias „Gūglio“ privalumas – jis pakeičia motiną, tėvą, mokytoją.

Antai mano sūnelis pastaruoju metu pradėjo uždavinėti įvairius, kiek keistokus, tik suaugusiems tinkamus klausimėlius. Aš į juos atsakinėjau. Kai pabodo, pasiteiravau, kam tie klausimai man, jei atsakymus gali rasti „Gūglyje“. Jis be užuolankų man paaiškino, kad „Gūglyje“ jis radęs testą, kaip nustatyti asmens proto išvystymo koeficientą, ką dabar ir darąs su tėveliu. Nustėrau, norėjau išsijuosti diržą, tačiau susipratau: suras sūnus „Gūglyje“ kelius, kaip reikia apginti „žmogaus teises“. Supratau ir tai, kad tėvo autoritetas šeimoje nebereikalingas. Sūnelis ir motinai paaiškino, kad pasakaites apie gandro atnešamus ar kopūstų lauke randamus vaikelius jis jau seniai paneigęs, nes „Gūglyje“ radęs žinias ir vaizdelius, kaip vaikeliai randasi, dar papildomai paaiškino, kokiomis priemonėmis reikia didinti vyrų ir moterų potencinę energiją. Sūnelis ir dėl mokytojų reikalingumo išreiškė abejonę, nes, tarkim, klaidas rašinyje taisyti galima ir be jų; parašei vietoj žodžio pienas peinas, kompiuteris iškart pabrauks raudonai. O ką jau kalbėti apie kokius aritmetikos veiksmus – kompiuteris neleis apsižioplinti.

Mano naują nuostatą apie tėvo ir motinos auklėjimo priemonių vaikui perdavimą „Gūgliui“ kiek sutrikdė šių reikalų svarstymas bei pastangos apsaugoti vaikus nuo žalingo informacijos poveikio Seime. Tačiau, įvertinus Europos Sąjungos, kuriai pasirašydami bedievišką dar nepriimtą konstituciją pardavėme „dūšią“, ir švedų patirtį bei Rimvydo Valatkos ir Leonido Donskio išprotavimus, manau, Seimas ras „kompromisinį“ sprendimą. Beliks vaikučiams įteikti raktinius žodžius į „Gūglį“ ir jis išmokys, kaip galima palaidai ar iškreiptai bendrauti, kaip Adomui su Adomu ar Ievai su Ieva šeimyniškai gyventi.

Dera dar pridurti, kad „Gūglis“ turi konkurentę – televiziją. Tačiau – menka bėda – kryptis ta pati.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija