2009 m. rugpjūčio 21 d.
Nr. 58
(1750)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prie tamsiaveidės Dievo Motinos kojų

Rimantas KLEVEČKA

Tamsiaveidės Dievo Motinos
su Kūdikiu statula

Montserato benediktinų vienuolynas

Berniukų choras – Montserato kapela

Ispanija garsi ne tik gausiu kultūriniu paveldu, bet taip pat giliomis katalikybės tradicijomis. Ispanijos tikėjimo tradicijoje ypač ryški pagarba ir meilė Dievo Motinai – reta kur pasaulyje pamatysi tokius akivaizdžius tokią meilę liudijančius ženklus – puošniais rūbais padabintų Švenčiausiosios Mergelės statulų, kurių papėdėsje niekada nestinga gėlių, žvakių ir nuoširdžios tikinčiųjų maldos. Didingos šventovės, kuriose teikiama garbė Dievo Gimdytojai, išsibarsčiusios po visą šalį, tačiau bene garsiausioji jų įsikūrusi šalies šiaurėje – istorinėje Katalonijoje. Tai garsusis benediktinų vienuolynas – Montseratas (Montserrat), kuriame nuo amžių gerbiama tamsiaveidės Dievo Motinos su Kūdikiu (Virgen Morena) statula. Pietietiško nuoširdumo kupini Katalonijos ir visos Ispanijos žmonės savo globėją ir guodėją vadina lipšnia mažybine forma – La Moreneta.

Montserato viršūnėse kasdien skamba tamsiaveidei Mergelei skiriamas himnas, kataloniškai vadinamas Virolai: Rosa d‘abril, Morena de la sierra, de Monstserrat estrella (Balandžio Rože, tamsiaveide kalnų Mergele, Montserato žvaigžde). Pagal pirmuosius prieš beveik 130 metų sukurto himno žodžius Dievo Motina Montserate gražiai palyginama su pirmąja ankstyvą balandį Katalonijoje pražystančia rože. Ši graži malda Dievo Motinai Montserate skamba kiekvieną vidurdienį ir sutraukia minias klausytojų, nes Montseratas – ne tik tikėjimo, bet ir muzikos šventovė.

XII amžiaus pabaigos istoriniai šaltiniai liudija jau tuomet Montserato vienuolyne egzistavus berniukų chorą – Escolania de Montserrat. Čia buvo derinamas religinis jaunųjų giesmininkų auklėjimas ir muzikinis jų lavinimas. Nors tiksli Montserato kapelos įsteigimo data nėra tiksliai žinoma, Montseratą galima laikyti seniausia Europos konservatorija. Įsteigta kaip viena iš daugelio „psalmių ir giesmių mokyklų“, ji ne tik išliko per ilgus šimtmečius, bet ir pasiekė nepaprastų profesionalumo aukštumų ir įgijo pasaulinę šlovę. Ši muzikinio ugdymo įstaiga šimtmečiais brandino garsius muzikos pedagogus, kompozitorius, o Katalonijos ir visos Ispanijos Bažnyčiai davė gausų būrį kapelmeisterių, vargonininkų ir muzikų.

Šiuo metu chorą sudaro 50 berniukų nuo 9 iki 14 metų, kurie įgyja muzikinį išsilavinimą, pagrįstą senomis Montserato tradicijomis. Be vokalo, solfedžio, polifoninio ir grigališkojo choralo pamokų, literatūrinio ir estetinio ugdymo, kiekvienas giedotojas mokosi groti muzikiniu instrumentu, o gabiausieji susipažįsta su kompozicijos technika.

Kelionės metu gidė Natalija pasakojo, jog į šią garsią mokyklą stoti atvyksta berniukai – diskantai iš Katalonijos ir visos Ispanijos. Norinčių yra daug, tačiau, esant griežtai atrankai, jų patenka tik vienetai. Be benediktiniškosios scholos mokytojų, čia atvyksta dirbti ir profesoriai iš Barselonos. Be muzikinio pasirengimo vaikai taip pat gauna ir dvasinį ugdymą, todėl daugelis jų suaugę vėl čia sugrįžta, pasirinkdami benediktinišką gyvenimo regulą. Čia atvykę svečiai gali kiekvieną dieną per patį vidurdienį išgirsti juos giedant himną „Salve Regina“. Buvau sužavėtas jų atlikimu; giedojo ramiai, sąmoningai suvokdami tekstą. Tie krikštoliniai balsai, pripildydami senosios šventovės skliautus, virpino klausytojų širdis ir leido bent trumpam užmiršti šį neramų pasaulį. Viena moteris, sėdėdama invalidų vežimėlyje, be rankų ir kojos, giliai sujaudinta muzikos, su ašaromis ir virpuliu lūpose ištarė: „Aš tikiu, kad Tu esi – Ta paprasta moteriškė, kuri skausmuose randa paguodą ir viltį giesmėje... Ar tai nėra įrodymas, jog muzika daro stebuklus! – Pakelia pavargusius, gydo sužeistuosius, daro geresnius?

Montseratas, aukštai iškilęs virš dantytų Pirėnų kalnų kuorų, tarytum kaip galima labiau priartintas prie dangaus, jo skleidžiamos taikos, ramybės... Kiek daug garsių šventųjų dangaus palaimos ieškojo prie tamsiaveidės Mergelės kojų: šv. Vincentas Fereras,  šv. Aloyzas Gonzaga, šv. Pranciškus Bordžija, šv. Juozapas Kalasantas, Jėzuitų ordino įkūrėjas šv. Ignacas Lojola. Kiek daug kūrėjų čia ieškojo įkvėpimo didingiems darbams: Getė, Šileris, Vagneris...

Monseratas, Ispanija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija