2009 m. rugpjūčio 28 d.
Nr. 60
(1752)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ganytojiškoji misija pas nelaimėlius

Vilkaviškio vyskupas Rimantas
Norvila ir svečiai kunigai bei
sesė Brigita-Genovaitė Krisiūnaitė
su sakramentus gavusiais nuteistaisiais

Taip, tie nelaimėliai tai mes, Alytaus pataisos namų nuteistieji. Nelaimėliai, nes pridarėme visokiausių kvailysčių, kurios nesiderina su valstybės įstatymais ir žmogiškosios moralės normomis. Tos kvailystės – tai sunkūs nusikaltimai: vagystės, grobimai, išprievartavimai, narkotinių medžiagų vartojimas, sunkūs kūno sužalojimai, žmogžudystės ir pan. Bene išvardysi visą Baudžiamąjį kodeksą! O, kas svarbiausia, kad visi mes čia praleidžiame savo gražiausius gyvenimo metus. Kai kurie iš mūsų jau nebe pirmą kartą nuteisti. Mūsų širdys sudiržusios, mūsų jausmai atbukę, atšalę ir nepastovūs, mūsų mintys pakrikusios, klaidžioja buvusiais ar būsimais klystkeliais, vis atsigręždamos į praeitį. O atsidūrėme čia mes ne atsitiktinai. Į čia vedė ilgas kelias, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, visai nekaltos smulkmenos, mažyčiai nusikaltimėliai dar pačioje vaikystėje. Ne veltui lietuvių liaudies patarlė sako: „nuo kamuoliuko prie kumeliuko“. O mūsų jauni vyrai susieti jau ne su „kumeliukais“, o su stambiais „eržilais“.

Laimei, šiuose pataisos namuose mes nesame visų užmiršti ir palikti likimo valiai. Mumis rūpinasi pataisos namų administracija – direktorius Kęstutis Jasmontas ir ypač jo pavaduotojas Juozas Muzikevičius, o mūsų dvasiniais reikalais čia įrengtos Kristaus Karaliaus koplyčios kapelionas kunigas Antanas Matusevičius. Į jo aukojamas šv. Mišias susirenka pilnutėlė koplyčia nuteistųjų. Kunigo lūpomis skleidžiamas Dievo žodis randa kelią į mūsų sudiržusias širdis.

O štai visai neseniai mums buvo surengta nepaprasta šventė – pas mus atvyko Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Kartu su juo šv. Mišių apeigose dalyvavo  monsinjoras Arūnas Poniškaitis, Alytaus dekanas garbės kanauninkas Arūnas Užupis, Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos vikaras kunigas Valdas Simanaitis bei sesė Brigita-Genovaitė Krisiūnaitė. Vyskupas R. Norvila suteikė Sutvirtinimo sakramentą septyniems kaliniams, o dar tris pakrikštijo. Mes, nuteistieji, po sakramentų suteikimo pajutome Švč. Dvasios prisilietimą: mūsų gyvenime įvyksta stebuklai, mes tampame geresni, pakilesnės dvasios ir nuotaikos, kai kas meta rūkyti ir pasižada daugiau nebenusikalsti prieš Dievą ir žmones. Krikščioniškosios Bažnyčios skleidžiamas Dievo žodis daro didžiulę įtaką mūsų nūdienos gyvenime, mūsų dvasiniame pasaulyje, veda į doros ir sąžiningumo kelią.

Audrius KOREŠKOVAS,

nuteistasis

Gerb. redakcija,

Jums rašo nuteistasis Andrius iš Alytaus pataisos namų. Skaitau jūsų leidžiamą laikraštį, kurį gauna mūsų koplyčia. Pastebėjau, kad dažno nuteistojo akį patraukia naujas numeris ir kiekvienas jame atrandam sau kažką naudinga, kas mus paguodžia ir stiprina. Nekyla abejonių, kad tai Dievulio dėka jį pastebime, skaitome, o kartu dėkojame ir jums už visus šiltus, pamokančius  straipsnius.

Birželio 3 dieną mus aplankė vyskupas, kuris septyniems vyrams suteikė Sutvirtinimo sakramentą. Tarp tų laimingųjų buvau ir aš. Tas šventas įvykis paliko mano širdyje ženklą, nes žinojau, kad Šventoji Dvasia tikrai veikia, ir ji ant manęs, nusidėjėlio, tuo metu buvo nusileidusi. Tą patį sakė ir kiti vyrai, nes ir jie neliko abejingi. Jų akyse mačiau įsižiebusius vilties ir gėrio žiburėlius. Šiaip su jais manęs nesieja jokia draugystė, bet tą kartą visus užplūdo broliška meilė, norėjosi visus apkabinti. Pasijutom ir mes mylimi, ir visi jutome, iš kur sklinda toji ištikima meilė. Iš koplytėlės sugrįžus po visų iškilmių nesinorėjo skirstytis, tad susirinkę į krūvelę saviškių atradom dar ir sausainiukų, užsivirėm arbatėlės ir maldoje kvietėmės Kristų į mūsų ratelį, dėkojome jam už mums išlietą meilę ir tikėjome, kad jis mus girdi.

Linkiu jūsų laikraščiui ilgiausių metų, teskleidžia jis broliams ir sesėms meilę, gėrį ir tikėjimą!

Andrius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija