2009 m. rugsėjo 2 d.
Nr. 61
(1753)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pilietinė akcija prie Kauno pilies

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Visi susikibę rankomis apjuosė
Kauno pilį gyvu žiedu
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Kauno pilies likimas turėtų paaiškėti jau artimiausiu metu. Rugpjūčio 27 dieną prie Kauno pilies buvo organizuota akcija „Apjuoskime Kauno pilį“, į kurią susirinko per 600 kauniečių. Iš pradžių buvo išklausyti siūlomam pilies atkūrimo projektui nepritariančių visuomenės veikėjų ir istorikų pranešimai. Istoriko Valdo Rakučio nuomone, Kauno pilis yra viena iš nedaugelio senovinių pilių ir nevalia jos darkyti. Ir nors siūlomas pilies projektas yra įdomi naujovė, bet pilis nėra pramogų kompleksas, čia turi būti laikomasi tam tikrų reikalavimų, o siūlomas projektas to neužtikrina. Archeologas Napoleonas Kitkauskas kategoriškai nepritarė architekto K. Mikšio projektui, kuris, jo teigimu, yra žalingas ir populistinis. Istorikas Tomas Baranauskas pareiškė: „Jau daugelį metų domiuosi Lietuvos pilių ir pilkalnių būkle, man įdomi ir užsienio šalių patirtis, kaip ten atkuriamos senovinės pilys. Neseniai teko lankytis Vakarų Ukrainos Lucko pilyje. Ši pilis buvo atkurta autentiškai, naudojant plytas ir akmenis. Ir Kaune turime atkurti autentišką pilį, nes įgyvendinus dabartinį projektą būtų sudarkytas pilies vaizdas“. „Pilies“ draugijos atstovas Rimvydas Žiliukas aiškino, kaip yra svarbu atkurti pilį iš plytų ir akmens. Pagal dabartinį projektą būtų naudojamas stiklas ir metalas, o tai jau butaforija. Kauno pilis turi būti atkurta, o ne prisidengiant atkūrimu pastatyta abejotinos vertės modernistinė rekonstrukcija. Už autentiškos pilies atkūrimą pasisakė ir „Pilies“ draugijos vadovė Danutė Ulvydienė, istorikas Žilvinas Radavičius ir dar keli pranešėjai. Kauno vicemero Rimanto Mikaičio nuomone, architekto K. Mikšio projektas yra tinkamas ir reikia jį įgyvendinti. Renginio metu eiles skaitė poetas Vytautas Naraškevičius, buvo dainuojamos liaudies dainos.

Vėliau visi susikibę rankomis apjuosė pilį gyvu žiedu, dainavo liaudies dainas, Lietuvos himną. Greta stovėjo pagyvenę žilagalviai kauniečiai ir jaunuoliai, patriotinių organizacijų ir profsąjungų aktyvistai, studentai ir moksleiviai. Po renginio dalis akcijos dalyvių dar neskubėjo skirstytis, aptarinėjo Kauno pilies atkūrimo perspektyvas, prisiminė Sąjūdžio laikus.

Aktyvios diskusijos dėl Kauno pilies atkūrimo verda jau nuo šių metų pradžios. Pagal K. Mikšio projektą atkuriamos pilies sienos būtų mūrijamos iš vokiškų klinkerinių blokelių su oro tarpais, panaudojant ir metalo sijas. Lietuvos įstatymai ir tarptautinės organizacijos numato, kad pilies atkūrimas laikomas autentišku, jei tam nenaudojamos netinkamos medžiagos (prie tokių priskiriami klinkeriniai blokeliai), priešingu atveju atkurtas objektas nelaikomas pilimi, o tik pramoginiu statiniu. Krokuvoje, Budapešte, Viurcburge ir kitose Europos vietose atkurtos autentiškos pilys, kurias kasmet aplanko tūkstančiai užsienio turistų. Apie šiuos aktualius klausimus kalbėjomės su „Pilies“ draugijos įgaliotiniu Kauno pilies reikalams Rimvydu Žiliuku. Jo tvirtinimu, per du mėnesius surinkta per 2000 autentiškos pilies atkūrimą remiančių kauniečių parašų. „Pilies“ draugija priešinasi architekto K. Mikšio parengtam Kauno pilies atkūrimo projektui dėl to, kad pagal jį pilies atstatymo darbuose būtų naudojamas metalas, stiklas bei kitos menkavertės medžiagos, netinkamos tikroviškos pilies atkūrimui. Draugija pasisako už autentiškos pilies atkūrimą iš plytų ir akmens. Antras svarus argumentas – rengiant pilies atkūrimo projektą nebuvo atsižvelgta į visuomenės nuomonę, nebuvo surengtas svarstymas.

„Kultūros paveldo apsaugos įstatyme sakoma, kad visuomenė turi spręsti, kaip atstatyti istorines vertybes. Architektai yra tik visuomenės valios vykdytojai – juk gyvename nebe sovietiniais laikais, kai egzistavo telefoninė teisė ir teisinis nihilizmas“, – pabrėžė „Pilies“ draugijos atstovas. R. Žiliukas teigia, kad šiam projektui nepritaria ir žymiausi archeologai. Architektas A. Karalius mano, kad pilis pradedama tvarkyti ne nuo to galo. Jo nuomone, skubėti neverta, pilies atkūrimas tai ne pramogų komplekso statyba, tam reikia tinkamo pasiengimo. Liepos 24 dieną Vilniuje surengtoje konferencijoje Seimo narys Gintaras Songaila pareiškė: „Šis projektas primena „Disneilendo“ projektą, o ne Kauno pilies atkūrimą. Teigiama, kad jei jis nebus įgyvendintas, bus prarasta 2 milijonai litų. Tačiau Kauno istorinės pilies atkūrimas, jos istorinis įvaizdis yra svarbiau už „greitus“ pinigus“. Šioje konferencijoje dalyvavo ir „Pilies“ draugijos pirmininkė Danutė Ulvydiene, įgaliotinis Kauno pilies reikalams Rimvydas Žiliukas, istorikai Tomas Baranauskas ir Valdas Rakutis, rašytojas Kazys Almenas ir buvęs draugijos vadovas Edmundas Kulikauskas. Jie pateikė svarius argumentus, kodėl negalima pritarti K. Mikšio projektui ir kodėl turi būti parengtas alternatyvus projektas. Rugpjūčio viduryje „Pilies“ draugijos atstovai buvo susitikę ir su prezidentės patarėja D. Būdiene. Po aptarimo prezidentės patarėja pareiškė, kad pilies atkūrimo procese būtina atsižvelgti į visuomenės ir pilietinių organizacijų nuomonę.

Architekto K. Mikšio parengtas pilies atkūrimo projektas buvo pristatytas balandžio mėnesį. Pagrindinis tokio projekto iniciatorius – Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas R. Miliūkštis ir jį remianti valdininkų bei architektų grupė. Nors šiam projektui nepritaria dauguma Kauno vadovų, įtakingi istorikai bei archeologai ir įvairios pilietinės organizacijos, bet projekto vykdymas forsuojamas. Jau liepos mėnesį buvo bandyta pradėti nelegalius pilies rekonstrukcijos darbus, tačiau grupė visuomenės veikėjų kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir neteisėti darbai buvo sustabdyti. Kauno pilis yra vienas iš pagrindinių miesto simbolių. Sudarkius jos išvaizdą Kaunas prarastų šį ryškų istorinio paveldo objektą, o kartu būtų pakenkta Senamiesčio vaizdui bei visam Santakos kompleksui.

„Pilies“ draugija susikūrė 1999 metų rugsėjį. Vienas iš pagrindinių šios draugijos kūrimo iniciatorių yra išeivijos lietuvis Edmundas Kulikauskas, kuris buvo ir pirmasis šios organizacijos vadovas. Draugijos tikslas – remti pilių, piliakalnių, kitų istorinio ir gynybinio paveldo objektų tyrimą, atkūrimą ir tvarkymą. „Pilies“ draugija turi 62 narius Lietuvoje ir JAV, daugiausia šios organizacijos narių gyvena Vilniuje ir Kaune. 2000–2008 metais draugijos nariai tyrinėjo Lietuvos piliakalnius, senovinius dvarus, išleido įvairių informacinių leidinių apie Lietuvos kultūrino ir istorinio paveldo objektus. Nuo 2007 m. gegužės draugijai vadovauja Danute Ulvydiene. „Pilies“ draugijos vadovė ir draugijos nariai nagrinėja istorinę ir kultūrinę vertę turinčių objektų atkūrimą reglamentuojančius tarptautinius teisės aktus – Orhuso konvenciją ir Rygos chartiją, kitus teisės aktus, bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis, pilietiniais judėjimais, žiniasklaida, siekia, kad Lietuvoje būtų laikomasi civilizuotų europinių istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo normų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija