Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Mykolo Oginskio festivalis

Rimantas KLEVEČKA

IV tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidarymo koncerto dirigentai Sauliaus NARKAUS nuotrauka

Rugpjūčio 29 dieną Lietuvos kultūros sostine paskelbtoje Plungėje prasidėjo IV tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Renginio pradžioje iššautos trys salvės, skirtos Lietuvai, Plungei bei kunigaikščių Oginskių giminei.

Nuo seno Žemaitijoje – Plungės ir Rietavo dvaruose įsikūrę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės magnatai – kunigaikščiai Oginskiai garsėjo kaip dideli muzikos, meno mylėtojai, kultūros rėmėjai, menininkų mecenatai. Praeityje šiai didikų giminei priklausiusiuose rūmuose kauptos gausios bibliotekos, turtingi vaizduojamosios ir taikomosios dailės, senienų rinkiniai, klestėjo intensyvus muzikinis gyvenimas. M. Oginskio festivalis – ryškus įvykis ne tik Plungės, tačiau viso Vakarų Lietuvos regiono muzikiniame gyvenime, visuomet sutraukiantis gausius būrius klausytojų, pasiilgusių rimtosios muzikos.

Poligrafijos nauda ir grožis

Benjaminas ŽULYS

Ričardas Venckus

Prieš dešimtį metų nepaprastas muziejus ėmė veikti Kauno kolegijos pirmuose rūmuose Pramonės prospekte. Tai poligrafijos muziejus – savita laikraščių, žurnalų, knygų leidinių istorijos šventovė. Neatsitiktinai prie muziejaus durų kabo užrašas: „Tyliau. Čia knygos kalba“. Jo įkūrėjas ir vadovas, aistringas bibliofilas – šios kolegijos dėstytojas Ričardas Venckus. Muziejus – tai lyg auditorija ar kabinetas, skaitykla ar laboratorija. Šeimininkui tai nėra svarbu, jam svarbiausia parodyti lankytojams poligrafijos esmę, jos naudą ir grožį. Senos, nutrintais viršeliais knygos, kitame patalpos gale – dėžutės su iš metalo lietomis raidėmis – literomis. Dabartinėse spaustuvėse tokių neišvysi. Ant kelių stalų – irgi gausu įdomių eksponatų. O ant vienos sienos – paveikslas su XVI amžiaus Vakarų Europos spaustuvės vaizdu. Muziejaus įdomiausias eksponatas – linotipas, iš pirmo žvilgsnio griozdiška mašina su klaviatūra ir kitomis gudrybėmis, tekstų rinkimo įranga. R.Venckus parodo ir kitas šios mašinos detales, kurios dažnam lankytojui mažai ką sako: magazino kanalas, matrica, rinktuvas, ženklo atvaizdas, pleištas, liejimo aparatas, spyna, „grankė“. Prie tokio linotipo pulto Ričardas praleido 15 metų, jis mintinai žinojo kiekvieną raidelę, kablelį, taškelį. Kiekvieną darbo dieną jis surinkdavo maždaug po 100 000 ženklų. O per tuos 15 metų?  Kiek per tą laikotarpį „išvirta“ švino katilų…

Kultūros darbuotojų kasdieniai rūpesčiai

Širvintų rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėja Vita Majerienė

Nebegalėdami išgyventi protesto mitingą surengė meno žmonės. Didžiuliai mokesčiai retina laikraščių gretas. Ar kultūra atsilaikys provincijoje? „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA kalbėjosi su Širvintų rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Vita MAJERIENE.

Kaimo bibliotekos bedarbiams ir šiaip velkantiems nelengvo gyvenimo naštą tapo vos ne vienintelis nemokamas šviesos ir žinių šaltinis. Kokie jų reikalai Širvintų savivaldybėje?

Apdovanoti  pažangiausi Lietuvos bibliotekininkai

Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė režisierė Jolanta Pupkienė (dešinėje) ir bibliotekininkė, respublikinio konkurso nugalėtoja Aurelija Deveikienė turi apie ką pasikalbėti Vytauto BAGDONO nuotrauka

Kultūros ministerijoje liepos 8 dieną įvyko iškilmingas renginys, kurio metu buvo  apdovanoti Lietuvos viešųjų bibliotekų darbuotojų konkurso „Žinių meistras“ nugalėtojai. Konkursas truko tris mėnesius. Siekdami būti pripažinti geriausiais, bibliotekininkai ir jų suburtos lankytojų komandos internetinei krašto enciklopedijai „Graži tu mano“ (www.grazitumano.lt) ruošė ir publikavo straipsnius, atskleidžiančius įvairių Lietuvos kampelių grožį ir išskirtinumą.

„Subatos vakarėly...“ prie Kastinio ežero

Rūta AVERKIENĖ

Margionių etnografinis ansamblis stiprino meilę liaudies dainai

Praėjusį šeštadienį iki vėlaus vakaro Marcinkonys aidėjo nuo dainų – į Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos organizuotą tarptautinį folkloro festivalį „Subatos vakarėly...“ prie Kastinio ežero susirinko ne tik Lietuvos folkloro ansambliai, bet ir svečiai iš Baltarusijos bei liaudies dainų pasiilgę žiūrovai.

Festivalį dzūkiška daina pradėjo Puvočių kaimo etnografinio ansamblio moterys. Vėliau į medinę sceną lipo etnografinis ansamblis iš Druskininkų „Stadalėlė“, kurio dalyviai kilę iš aplinkinių kaimų, dainingasis ansamblis „Ūla“ iš Vilniaus. Rusų dainas ir šokius atliko Visagino rusų jaunimo ansamblis „Bilina“, šmaikščias baltarusių liaudies dainas dainavo svečiai iš Baltarusijos, Ščiučino rajono – moterų ansamblis „Verginia“. Toli ežero pakrantėmis aidėjo varėniškių Irenos Naujūnienės ir Kęstučio Tarailos dainuojami senoviniai romansai.

Baigiamasis Pažaislio festivalio koncertas

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Gėlės baigiamojo koncerto dalyviams

Jau keturioliktą kartą skambėjo Pažaislio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios varpas, skelbdamas muzikos baigiamojo koncerto pradžią. Tarptautinis Pažaislio muzikos festivalis tapo itin populiarus, išsiplėtė koncertų geografija. Koncertai vyksta Pažaislio, liuteronų bažnyčiose, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo, Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos), Žeimių Švč. Marijos Mergelės Gimimo, Skarulių Šv. Onos bažnyčiose. Ekonominis sunkmetis nesumenkino festivalio muzikinės programos, atlikėjų prestižo. Baigiamajame koncerte dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis) ir Lietuvos atlikėjai solistai Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras) bei Liudas Mikalauskas (bosas).