2009 m. rugsėjo 2 d.
Nr. 61
(1753)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kultūros darbuotojų kasdieniai rūpesčiai

Širvintų rajono savivaldybės
Kultūros, turizmo ir ryšių
su užsienio šalimis
skyriaus vedėja Vita Majerienė

Nebegalėdami išgyventi protesto mitingą surengė meno žmonės. Didžiuliai mokesčiai retina laikraščių gretas. Ar kultūra atsilaikys provincijoje? „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA kalbėjosi su Širvintų rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Vita MAJERIENE.

Kaimo bibliotekos bedarbiams ir šiaip velkantiems nelengvo gyvenimo naštą tapo vos ne vienintelis nemokamas šviesos ir žinių šaltinis. Kokie jų reikalai Širvintų savivaldybėje?

Rajono savivaldybės viešoji biblioteka turi 19 filialų. Jų skaitytojai gauna būtiniausią periodinę spaudą, beveik visos kaimų bibliotekos turi kompiuterius. Netgi krizės metu nebuvo kalbos apie etatų mažinimą ar naikinimą. Bibliotekose yra dirbančių dešimtmečiais, o Zibalų filialo vyr. bibliotekininkė Genovaitė Kriaučiūnienė šiose pareigose jau pusšimtis metų.

Metų pradžioje žadėjo, kad šalies bibliotekose netrūks naujų knygų. Krizės klampinama Vyriausybė nurėžė kelis milijonus litų joms įsigyti. Kaip ketinate išsiversti?

Savivaldybė remia knygų leidybą: neseniai išėjo Liudviko Oškinio knyga „Mėlynas aidas“, Jono Lučiūno „Širvintų kraštas“. Mūsų savivaldybė pirmoji šalyje surado lėšų išleisti knygas apie buvusius rajono valsčius. Knygos „Neregėta Lietuva“ autorius fotografas Marius Jovaiša dovanojo penkis egzempliorius. Knygomis parėmė leidyklos, pavieniui atneša geradariai, bet jos yra naudotos ir seno leidimo. Savivaldybė nepajėgi skirti lėšų naujų knygų įsigijimui.

Be bibliotekų, savivaldybei dar priklauso  Kultūros centras, turintis 13 filialų. Kas ten naujo?

Svarbiausia, kad saugome ir puoselėjame krašto etninę kultūrą. Širvintiškių pasididžiavimas – tokie konkursiniai renginiai kaip „Antano armonika“, „Mažoji armonika“, kurių vertinimo komisijai vadovauja buvęs žinomas armonikierius Vytautas Juozapaitis. Rajone vyksta tautinių šokių festivaliai. Seniūnijose rengiamos rudens šventės. Ančiūnai turi kaimo kapelą, kurioje groja ištisos šeimos, o Čiobiškio folkloro ansamblyje „Lapelė“ sudėtyje – tėvai, vaikai, anūkai ir seneliai. Teisė dalyvauti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio Dainų šventėje buvo suteikta 12 rajono saviveiklinio meno kolektyvų.

Vasaros pradžioje Širvintose vykusią miesto šventę aktyviai rėmė verslininkai. Daryti kitiems gera pamažu tampa jų garbės reikalu, nors patys verslo žmonės krizės metu sunkiai verčiasi.

Kaip sprendžiami filialų patalpų klausimai?

Vienintelis Medžiukų filialas nešildomas žiemą, bet jį numatyta perkelti į geresnes patalpas. Po vienu stogu buvusiame Družų vaikų darželyje tilpo biblioteka, kultūros centro filialas, medicinos punktas, bendruomenės namai, pradinė mokykla. Smagu žinoti, kad į naujas patalpas persikėlė Švietimo skyriui priklausanti Menų mokykla. O jos direktorius kartu yra ir Kultūros centro kaimo kapelos vadovas. Patys kultūros darbuotojai irgi nesnaudžia, rašo projektus, kad gautų papildomą finansavimą.

Širvintų kultūros centras ir savivaldybės viešoji biblioteka yra viename pastate. Jį numatyta kapitaliai remontuoti.

Nuoširdžiais kultūros nešėjais visada buvo kunigai. Kaip yra Širvintų dekanate?

Apie dekanato kunigus galiu pasakyti tiktai gera. Kviečiami jie mielai dalyvauja  renginiuose. Širvintų klebonas kun. Leonas Klimas yra Savivaldybės paminklosaugos komisijos narys. Vikaras kun. Egidijus Kazlauskas parapijoje subūrė veiklią jaunimo grupę. Aš pati tapau kultūros darbuotoja paskatinus dabartiniam Vabalninko klebonui kan. Povilui Miškiniui, mano tėvo pusbroliui. Tai jo skatinama Ramygaloje baigiau muzikos mokyklą, paskui chorinį dirigavimą Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultete.

Kokie vėjai atpūtė jus į Širvintas? Kaip pritapote čia, lenkiškame krašte?

Atvykau dirbti pagal paskyrimą. Mano vyras – pedagogas iš Ramygalos. Devynerius metus dirbau Širvintų kultūros centro direktore. Niekada nesigailėjau, kad čia gyvenu. Turiu teisę pasakyti: Širvintos – lietuviškas kraštas, tik arčiau Maišiagalos gyvena lenkų tautybės žmonės.

Širvintos
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija