|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Pagerbė kovotojų už Zarasų kraštą atminimą Jonas PETRONIS
Zarasiškiai nepamiršta skaudžios savo krašto istorijos. Rugpjūčio pabaigoje vyko ežerų krašto išvadavimo iš bolševikų 90-ųjų metinių minėjimai. Kovotojų už Lietuvos laisvę pagerbimas įvyko Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Klebonas kun. Stasys Tamulionis aukojo šv. Mišias už Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės kovų dalyvius. Paskui visi nuvyko į kapines, kur buvo pagerbtas Lietuvos patriotų Andriūnų šeimos atminimas. Šio krašto kraštotyrininkė mokytoja Stanislava Kirailytė papasakojo šios šeimos gyvenimo istoriją. Petras ir Emilija Andriūnai Dumblynės viensėdyje išaugino penkis sūnus ir dukrą. Sūnus Balys 1949 metais buvo ištremtas į Irkutsko sritį ir po metų ten mirė. Sūnus Jonas prieškario Lietuvoje vadovavo Kauno miesto vandentiekio ir kanalizacijos skyriui. Juozas, Antanas ir Izidorius Andriūnai 1919 metais tapo Lietuvos savanoriais ir pasižymėjo mūšiuose su bolševikais. Šie trys karžygiai tapo Lietuvos karininkais. Ypač pasižymėjo Juozas Andriūnas. Tarnaudamas caro kariuomenėje 1918 metais jis pateko į vokiečių nelaisvę, susirgo šiltine ir sugrįžo į gimtinę. Užpuolus bolševikams Lietuvą, 1919 metų vasarą suorganizavo partizanų būrį ir keliolika dienų slapstėsi miškuose. 1919 metų birželį Juozas Andriūnas įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, buvo kuopos vadu. Už žygdarbius Dauguvos fronte leitenantas Juozas Andriūnas apdovanotas Vyčio kryžiumi. Paskutinį savo gyvenime žygdarbį Juozas atliko mūšyje su lenkais ties Giedraičiais: 1920 metų spalio 31 dieną jo vadovaujama kuopa įsiveržė toli į lenkų užnugarį. Karininkas gelbėjo kuopą, bet pats žuvo. Už šį žygdarbį Juozas Andriūnas buvo apdovanotas antruoju Vyčio Kryžiumi. Juozo palaikus savanoriai parvežė į gimtinę ir palaidojo Antazavės kapinėse. 1938 metų spalio 9 dieną Antazavės šauliai ir visuomenė iškilmingai atidengė raudono šlifuoto granito paminklą su užrašu Leitenantui Juozui Andriūnui, garbingai žuvusiam už Tėvynės laisvę kovose prie Giedraičių 1920 10 31. Paminklą tada atidengė Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Pranas Saladžius, sveikinimo telegramą atsiuntė Lietuvos kariuomenės vadas Stasys Raštikis. |
||
|
|
||
Atlikę pareigą Dievui ir Tėvynei Dr. Aldona Kačerauskienė
1945-ųjų liepos 12-osios rytas žadėjo šiltą vasaros dieną. Kudoriškių kaimo (Anykščių r.) miškelyje pusryčiavo Kirvio būrio partizanai, nepanorę eiti į Raudonąją armiją ir pasirinkę kovą už Tėvynės laisvę savo gimtinėje. Šie vyrai tąkart nieko blogo neįtarė, net nenujautė, kad prie jų sėlina išdaviko vedami gerai ginkluoti priešai. Įvykus kautynėms, žuvo šeši jaunuoliai, kilę iš gretimų kaimų: būrio vadas Bronius Ilgutis, Jonas Bobelis, Jonas Drazdūnas, broliai Antanas ir Vytautas Grigai bei Jonas Juknevičius. Nuo šiol jų auką Dievui ir Tėvynei primins kryžius, pastatytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Anykščių skyriaus (pirmininkė Prima Petrylienė) rūpesčiu žūties vietoje 6 km nuo Skiemonių prie žvyrkelio, vedančio į Uteną. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |