Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Krekenaviečių dovanos – Afganistano vaikams

Buvusios mokytojos, o dabar pensininkės (iš kairės) Janina Pleirienė, Ona Miknevičienė ir Bronislava Varkulevičienė

Krekenava. „Lietuvos Caritas“ ir Lietuvos kariuomenės 10-oji provincijos atstatymo grupė organizavo akciją „Šiltos kepurės Afganistano vaikams“ ir pakvietė Lietuvos gyventojus numegzti bent po vieną šiltą žieminę kepurę Afganistano Goro provincijoje gyvenantiems vaikams.

Apie tokią akciją Panevėžio–Krekena-vos dekanato „Caritas“ vadovė Bronis-lava Varkulevičienė sužinojo būdama seminare Šventojoje. Grįžusi namo naujiena pasidalijo su  pagalbininkėms, kurios pritarė šiai iniciatyvai. Moterys ėmė rinktis į Bronislavos namus Bažnyčios gatvėje.  Laukiamomis viešniomis čia tapo Naujarodžių kultūros darbuotoja Janina Bartaševičienė, Lazdynėlių kaimo ūkininkė Nijolė Adamkevičienė, mokytojos pensininkės Janina Pleirienė, Ona Miknevičienė, Krekenavos kultūros centro meno vadovė Zofija Lindušienė. Siūlų prasimanė išardžiusios senus arba labdaros būdu gautus vilnonius megztinius. Moterys ant kepurių išmezga Lietuvos ir Afganistano vėliavų simbolikas, kad jas gavę vaikai žinotų, jog jos tikrai yra numegztos Lietuvos moterų.

Mezgant, kai užimtos rankos, moterys linksmai leidžia laiką: pasakoja anekdotus, klaidžioja prabėgusio gyvenimo prisiminimų takais. Čia netrūksta juoko, kartais iš susikaupusio graudulio  ir ašarą nubraukia.

Ona Miknevičienė megzti išmoko iš savo senelės, kuri net naktį iš savo rankų nepaleisdavo virbalų – jeigu praleisdavo akį, pirštais ją užčiuopdavo. Megzdama ne vieną romaną perskaitė. Bronislava Varkulevičienė mezgė ir gamindama valgį, ir  nupraususi vaikus (užaugino tris sūnus), ir taisydama mokinių sąsiuvinius (daugelį metų dirbo mokytoja).

Anot dekanato „Caritas“ vadovės, kas judrus ir mėgsta bendrauti, tas visur suspėja. O Janina Pleirienė mezgimo ėmėsi laukdamasi antro vaiko. Tuo metu nebuvo tokių ilgų motinystės atostogų kaip dabar. Janina – karo vaikas, gimė griaudėjant Antrojo pasaulinio karo pabūklams, būdama vos 2,5 metų liko be tėvelio.

Ne vieną kepurę Afganistano vaikams numezgė Krekenavos seniūno Jono Ulio žmona Aleksandra, Genovaitė Tėvainienė. B. Varkulevičienė jau turi ir kitą mintį – kad reikia numegzti kepuraičių, kojinių ir pirštinių Panevėžio A. Bandzos vaikų globos namų auklėtiniams.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“