Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Vyskupas, kalinys, tremtinys

Vysk. Pranciškus Ramanauskas Baidukų lageryje 1948 m.

Spalio 15 dieną minėsime Telšių vyskupo Pranciškaus Ramanausko 50-ąsias mirties metines. Ta proga spalio 15-ąją Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyks mokslinė-katechetinė konferencija „Vyskupas Pranciškus Ramanauskas ir jo katechetinės, visuomeninės veiklos atgarsiai šiandien“ (pradžia – 12 val.).

Vyskupas P. Ramanauskas gimė 1893 m. spalio 18 dieną Kudonių kaime, Betygalos parapijoje. Jis buvo jauniausias sūnus keturių vaikų šeimoje. Buvo labai gabus, todėl artimieji anksti leido jį į Betygalos pradžios mokyklą, paskui – į Raseinių gimnaziją. Ten, bendraudamas su žydų vaikais, greitai išmoko žydiškai, o vasaromis iš atostogaujančių klierikų pramoko ir lotyniškai. Nors buvo uždaroko būdo, studijos Kauno kunigų seminarijoje P. Ramanauskui nebuvo sunkios, o ją baigęs 1917 m. birželio 22 dieną vyskupo Pranciškaus Karevičiaus buvo įšventintas į kunigus. Dirbo Baisogalos vikaru, Kauno kalėjimo kapelionu, studijavo Vytauto Didžiojo universitete, išmoko itališkai, ispaniškai, prancūziškai. 1927 metais kun. P. Ramanauskas išvyko į Romą studijuoti teologijos. Studijų metais daug keliavo po Italiją, Sacharos dykumą Afrikoje. 1932 metais sugrįžęs iš Romos buvo paskirtas Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, 1940-aisiais – rektoriumi, netrukus pakeltas prelatu, o 1944 m. balandžio 6 dieną arkivyskupas Juozas Skvireckas jį konsekravo vyskupu. Sovietinės okupacijos metais vyskupas patyrė daug nuoskaudų ir sunkių išgyvenimų. Apkaltintas antitarybine veikla, 1946 metų gruodyje suimtas, žiauriai tardytas ir ištremtas į Sovietų Sąjungos gilumą. Į Lietuvą grįžo po dešimties metų, tačiau okupacinė ateistinė valdžia ne tik neleido jam eiti pareigų, bet ir gyventi Telšiuose, todėl gyveno Švėkšnoje. Sunkiai sirgo vėžiu, buvo dukart operuotas. Mirė 1959 m. spalio 15 dieną Telšiuose, po antros operacijos. Palaidotas Katedroje, šalia vyskupo Justino Staugaičio.

Mirė tėvas Kazimieras

A†A t. Kazimieras kun. Juozas Šumskis OFM Cap. (1927 – 1954 – 2009)

T. Kazimieras kun. Juozas Šumskis OFM Cap.

Spalio 4 dieną, sekmadienį, per Šv. Pranciškaus liturginę šventę, Krinčino parapijoje mirė kapucinų vienuolis tėvas Kazimieras kun. Juozas Šumskis OFM Cap. Jis turėjo vadovauti atlaidams Gulbinėnuose.

Juozas Šumskis gimė 1927 metų rugsėjo 15 dieną Valainių kaime, Pakruojo parapijoje, krikščioniškoje šeimoje. 1943 m. rudenį įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, o 1946-aisiais – į Kapucinų ordiną Plungėje. Gyvendamas pas kapucinus, Šiauliuose baigė gimnaziją ir 1947 metais pradėjo noviciatą. Davęs laikinuosius įžadus 1948 metais gavo Kazimiero vardą. Netrukus ateistinė valdžia vienuolyną uždarė ir įsakė per dvi dienas išsiskirstyti. Tada t. Kazimieras įstojo į Panevėžio muzikos mokyklą, tačiau Dievui laiminant 1950 metais buvo vėl priimtas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1951 metais davė amžinuosius įžadus. 1954 metais buvo įšventintas subdiakonu, o vėliau – diakonu. 1954 metų rugsėjo 12 dieną vienintelis vyskupas Lietuvoje Kazimieras Paltarokas pašventino t. Kazimierą kunigu ir paskyrė jį į Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią vikaru, tačiau 1961 metais milicija per prievartą jį įdarbino Panevėžio cukraus fabrike darbininku. Nuo 1963 metų t. Kazimieras dirbo Suvainiškio klebonu Rokiškio rajone, Užpalių klebonu Utenos rajone, buvo Utenos dekanato vicedekanas.