2009 m. spalio 16 d.
Nr. 73
(1765)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Tikėjimas ir malda – dvasinės stiprybės ginklas

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Mons. Alfonsas Svarinskas (stovi)
dėkoja jį pasveikinusiems bičiuliams.
Iš kairės: kun. Petras Dumbliauskas SDB,
brigados generolas Eduardas Mažeikis,
pulk. Arūnas Dudavičius
Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

55-eri metai tarnystės Viešpačiui Dievui ir tikintiesiems, paženklinti skaudžių tremčių tolimose Šiaurės golgotose, nuolatiniai persekiojimai ir patyčios, troškimas prikelti savo tautą iš sovietinės ateistinės ideologijos priespaudos – tai bene esminės Lietuvos partizanų kapeliono, monsinjoro Alfonso SVARINSKO gyvenimo ir veiklos patirties gairės, daugeliui tikinčiųjų tapusios gyvu įkvėpimo šaltiniu, kaip reikia mylėti savo Tėvynę ir kantriai puoselėti bendražmogiškas krikščioniško tikėjimo vertybes.

Prie liūdnai pagarsėjusios Lukiškių aikštės didingai prigludusi senutėlė Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia praėjusį šeštadienį vos galėjo sutalpinti gausų tikinčiųjų būrį, susirinkusį iš visos Lietuvos. Brolių dominikonų šventovėje tądien buvo aukojamos padėkos už kunigystę šv. Mišios. Kartu su jubiliatu mons. Alfonsu Svarinsku Mišias koncelebravo kunigai Pijus Virginijus Eglinas OP, Mykolas Petravičius ir Petras Dumbliauskas SDB.

Jaudinančiame ir prasmingame pamoksle mons. A. Svarinskas akcentavo Katalikų Bažnyčios vienybę, sielovados ganytojų atsakomybę šiais nelengvais dvasinio sąstingio laikais, kai pakrikusioje visuomenėje vis labiau įsigali antikrikščioniškos, nihilistinės nuotaikos, stengiamasi išstumti ir paniekinti dorovines vertybes. Pastarųjų dienų kraupūs įvykiai Lietuvoje, pasak monsinjoro, tik patvirtina karčią tiesą, kad žmogus, atitolęs nuo Dievo ir tikėjimo, dažniausiai dvasiškai ir moraliai palūžta, atsidurdamas tamsiame gyvenimo užribyje. Mons. A. Svarinsko giliu įsitikinimu, būtent Bažnyčia ir jos ištikimi tarnai – kunigai, kaip ir prieškario Lietuvoje, turi būti aktyvūs dvasios vedliai, galintys išvesti tautą iš tų dvasinių griuvėsių.

Atkaklusis Bažnyčios ir mūsų tautos Laisvės gynėjas, prisimindamas lemtingas ir sunkias išbandymų akimirkas, kai tekdavo vienų vienam atlaikyti sadistiškas kagėbistų patyčias, ne kartą yra pripažinęs, kad tąsyk jį gelbėjo tikėjimas Kristumi ir kasdienė malda. Per daugelį pastoracinės veiklos metų, nebodamas bolševikinės valdžios persekiojimų ir grasinimų, mons. A. Svarinskas ir toliau nenuilsdamas sėjo krikščioniško tikėjimo bei dvasinio gėrio sėklą Žemaitijos, Dzūkijos ir kitose šalies parapijose.

Po šv. Mišių aukos prie Viešpaties altoriaus pasveikinti mons. Alfonso Svarinsko su garbingu kunigystės jubiliejumi susirinko kelios dešimtys tikinčiųjų, buvusių Laisvės kovų dalyvių. Šilčiausius sveikinimo žodžius tarė ir gražiausias rudens gėlių puokštes monsinjorui įteikė buvęs švietimo ministras akademikas Zigmas Zinkevičius su šeima, aktyvi Laisvės kovų bendražygė sesuo Nijolė Sadūnaitė, legendinio politiko ir buvusio nepriklausomos Lietuvos ministro Adolfo Damušio žmona Jadvyga Damušienė, garsus publicistas ir visuomenės veikėjas Vilius Bražėnas, buvęs politinis kalinys ir kultūros veikėjas Albinas Vaičiūnas, Kunigo B. Laurinavičiaus įamžinimo paramos fondo vadovė Julija Ambrasienė ir daugelis kitų garbingų svečių.

Lietuvos karo akademijos rektorius, brigados generolas Eduardas Mažeikis, Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko pavaduotojas pulk. Arūnas Dudavičius, Karo akademijos dėstytojas Arūnas Alonderis, sveikindami monsinjorą, šiltai prisiminė jį kaip buvusį pirmąjį atkurtos Lietuvos karo kapelioną. Nuoširdų padėkos žodį už patriotinės spaudos rėmimą mons. A. Svarinskui tarė ir „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda bei leidyklos „Naujasis amžius“ direktorė Livija Šiugždienė.

Daug prasmingų ir šiltų sveikinimo žodžių, skirtų monsinjorui, buvo ištarta ir popietinėje agapėje, surengtoje brolių dominikonų zakristijos jaukioje salėje. Vienas šventovės šeimininkų kunigas tėvas Jonas Dominykas Grigaitis OP, beje, šiemet paminėjęs net keletą gražių ir įspūdingų jubiliejų, sveikindamas mons. A. Svarinską džiaugėsi, kad prelatas, visą savo gyvenimą pašventęs Dievo tarnystei ir tikintiesiems, taip pat ištikimai rūpinosi ir valstybės bei tautos reikalais.

Šį pavasarį auksinį kunigystės jubiliejų sutikęs vienas iš Saleziečių draugijos įkūrėjų Lietuvoje kun. Petras Dumbliauskas SDB, prisiminęs mons. A. Svarinsko patirtas gyvenimo odisėjas, vaizdžiai jas palygino su senovės Antikos laikų išminčių kova už teisingumą ir dorovę. „Neretai ir šiandien tenka išgirsti, jog monsinjoro Alfonso Svarinsko asmenybė ne visiems kelia pagarbą. Atsiranda ir tokių, kurie su atvira pagieža žvelgia į šį dvasininką, niekada gyvenime neieškojusį kompromisų su sąžine ir teisingumu. Bet tai nieko nauja po šia Saule – savo tėvynei ir tautai nusipelniusios asmenybės būdavo žeminamos ir niekinamos – net senaisiais civilizacijos laikais. Kai iš Atėnų buvo tremiamas garsus Antikos laikų politikas ir išminčius Aristidas, vienas iš minios, paklaustas, kodėl jis pritaria seno ir garbingo atėniečio trėmimui, atvirai atsakė: todėl, kad Aristidas visą savo amžių pernelyg atkakliai kovojo už tiesą ir gėrį.“

* * * 

Širdingai dėkoju visiems, kurie prieš 55 metus vedė mane į kunigystę. Esu ypač dėkingas tėvams, mokytojams, Kauno kunigų seminarijai ir vyskupui Pranciškui Ramanauskui.

Ir dabar dėkoju visiems, kurie mane sveikino žodžiu, malda, per spaudą, radiją ir telefonu.

Dėkoju tiems, kurie organizavo šv. Mišias Vilniaus Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje.

Dieve, palaimink visus mano artimuosius ir draugus.

Mons. Alfonsas Svarinskas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija