Jungtinio demokratinio judėjimo suvažiavimas
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Spalio 17 dieną Vilniaus pedagoginio universiteto salėje vyko pirmasis Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) suvažiavimas. Jame dalyvavo per 500 žmonių, iš jų 386 JDJ nariai, turintys balsavimo teisę. Iš viso buvo atstovaujama 24 JDJ skyriams ir kai kuriuose rajonuose jau susikūrusioms judėjimo iniciatyvinėms grupėms. JDJ įsikūrė šių metų sausio 31 dieną Kaune. Vėliau judėjimo skyriai pradėjo kurtis visoje Lietuvoje. Šiuo metu judėjimas turi apie 700 narių. Pirmajam suvažiavimo posėdžiui pirmininkavo Vytautas Bakas, Krescencijus Stoškus ir Leopoldas Tarakevičius. Pradžioje kalbėjo Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius Algirdas Gaižutis. Jungtinis demokratinis judėjimas turėtų išreikšti daugelio valstybės likimui neabejingų piliečių mintis ir poreikius. Šiuo metu vienos iš aktualiausių yra švietimo ir mokslo problemos. Bet kuriai tautai yra ypatinga švietimo sistemos, o ypač aukštojo mokslo svarba. Kokia švietimo sistema, tokia ir tautos ateitis. Pastaruoju metu kai kurie politikai ir siauros mokslininkų grupės teigia, kad per daug žmonių mokosi aukštosiose mokyklose, o universitetų irgi yra per daug. Bet tai siaura populistinė pozicija. Turime žiūrėti ne vien iš savo kiemo pozicijų, o pažvelgti platesniu žvilgsniu. Šiuo metu pasaulyje dominuoja bent penkios pagrindinės ašys JAV, Kinija ir Indija, Europos Sąjunga, Rusija ir arabų pasaulis. Daugelyje šių kraštų didelis dėmesys skiriamas aukštajam mokslui. Ten suvokiama, kad be mokslo, be technologijų progreso pažanga neįmanoma. Deja, Lietuvoje pastebime saviplakos ir klaidingų stereotipų vystymosi tendencijas. Net ištisos profesijos muitininkai ir gydytojai įvardijami kaip kyšininkai, nors didelė dalis šių profesijų atstovų yra sąžiningi ir padorūs. Pravartu pažvelgti į užsienio kraštų pavyzdžius, sakė A. Gaižutis.
|