2009 m. spalio 30 d.
Nr. 77
(1769)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kaip minėjome Tėveliuko 100-metį

Pamąstymai apie „Atvirą laišką Katalikų Bažnyčios vadovams“

Nuotraukose – mons. Eduardo Simaškos
100-mečio minėjimo akimirkos

Kaip paprastas kaimo klebonas nelabai supratau straipsnio „Atviras laiškas Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovams“ („XXI amžius“, 2009 09 18). Metami kaltinimai ir čia pat sakoma: „suprantama, dėl šio įvykio Bažnyčia nieko dėta…“ „monsinjoro A. Svarinsko teigimu, vietos Bažnyčios administracija nebuvo priešiškai nusiteikusi…“ Pagaliau Bažnyčios vadovai tikrai filmų apie savo kunigus nekuria, o tai palieka pasauliečiams, kurie ir įvertina kunigo tarnystę. Štai t. Stanislovas, R. Mikutavičius, o ir mūsų tėveliukas E. Simaška priimdavo visus: girtuoklius, narkomanus, prostitutes, mafijozus, politikus, nes jie taip suprato Kristaus kvietimą: „Ateikite pas mane VISI, kurie vargstate ir esate prislėgti“. Kaip Kristus nesibodėjo bendrauti su to meto padugnėm, atėjo ir į kolaboranto Mato (vėliau tapusio apaštalu ir evangelistu) namus, valgė su tautos išdavikais ir nusidėjėliais, skelbė kietą tiesos žodį, taip nesistebiu, kad ir vyskupai bei kunigai su ta pačia misija eina į mūsų dienų visuomenės šiukšlyną.

Gal kam ir patogu kurti įvaizdį, kad neva mons. A. Svarinskas persekiojamas, žeminamas, skriaudžiamas ir negerbiamas. Panašiai elgėsi ir saugumo struktūros, stengdamosi supriešinti Bažnyčios vadovus su kunigais. „Skaldyk ir valdyk“ („Divide et impera“) – vaikus su tėvais, katalikus su protestantais, tautas, religijas – tai šėtono metodas.

Nežinau kodėl sąjūdiečiai Radviliškyje neleido kalbėti mons. A. Svarinskui, bet dėl „akibrokšto“ Šiluvoje liepos 18 dieną galiu papasakoti, kaip iš tikro viskas buvo, ir nerinksiu parašų, kad solidžiai atrodytų – kas netiki, tegu pats pasidomi pas šiluviškius ir tėvelio E. Simaškos jubiliejuje dalyvavusius žmones, o ne vadovaujasi nuogirdomis ir pletkais. Gal mons. A. Svarinskui nepatiko, kad per 100 metų jubiliejaus šv. Mišias pamokslą, primygtinai mons. E. Simaškos prašomas, sakė Ariogalos klebonas kun. G. Jankauskas, kurį kunigystėje brandino Tėveliukas. Galėjo nepatikti, kad šalia Tėvelio per šv. Mišias stovėjo Šiluvos klebonas ir vikaras, o ne kun. G. Jankauskas ir mons. A. Svarinskas. Betgi ne iš puikybės, o tik Tėvelio paprašyti, nes žinome kiekvieną jo poreikį kur, kada ir kaip pasitarnauti. O dėl sveikinimo žodžio, tai tiesiog reikėjo sulaukti savo eilės – tikrai niekas garbingam mons. A. Svarinskui jo neuždraudė. Po šv. Mišių, kadangi artėjo audra, vėliau siautėjusi Šiluvoje, o ir Tėvelis buvo pavargęs, sveikinti turėjo tik parapija ir savivaldybė. Tada visus pakviečiau į Jono Pauliaus II namus prie šventinio stalo, prigrasinęs, kad kas neis, bus Tėvelio priešas. Ten mons. E. Simaškos artimieji, broliai kunigai, tremtiniai, buvę parapijiečiai dalijosi prisiminimais ir sveikino garbingą jubiliatą. Deja, mons. A. Svarinskas neatėjo…

2006 metais, kai Tėvelis šventė kunigystės 70 metų jubiliejų, irgi dalyvavo mons. A. Svarinskas, kantriai sulaukė savo eilės ir su ašaromis dalijosi praeities prisiminimais apie mons. E. Simašką. Tai buvo stipru ir tikra. Tai tokie pat didžiavyriai, apie kuriuos netoli Šiluvos užaugęs ir Koplyčios pamatus pašventinęs Maironis sakė: „tam Danguj angelai vainiką iš deimantų pina“.

Kai dabartinis Popiežius lankėsi Prancūzijoje, bulvarinė ir antikrikščioniška spauda šiltai ar bent jau tolerantiškai atsiliepė apie Šventojo Tėvo vizitą, o štai katalikiška spauda „dergėsi“. Gal šie nauji vėjai pasiekė ir Lietuvą?

Kun. Erastas MURAUSKAS,
Šiluvos parapijos klebonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija