Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    ir visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Berlyno sienos griuvimo 20-metis

20-ųjų Berlyno sienos griuvimo metinių išvakarėse Vokietijos sostinėje susirinkusi minia prisiminė tas džiaugsmingas akimirkas, kurios išpranašavo komunizmo pabaigą Europoje. Pirmadienį prie Brandenburgo vartų metinių ceremonijoje drauge su šimtatūkstantine minia dalyvavo Europos lyderiai ir JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton. Palei liniją, kuria prieš 20 metų ėjo Berlyno siena, jau sekmadienį vokiečiai apžiūrinėjo tūkstantį į eilę sustatytų gigantiškų domino kauliukų. Jie buvo nuversti per pirmadienį vykusią ceremoniją. Sienos parke berlyniečiai palei buvusią sieną surišo girliandą nosinaičių, simbolizuojančių ašaras, atsisveikinimą, džiaugsmą ir mainus tarp Rytų ir Vakarų. Penktadienį buvo atidengtas 1,3 kilometro restauruotas betono sienos ruožas. Ilgiausias išlikęs Berlyno sienos fragmentas po beveik dviejų dešimtmečių buvo kruopščiai restauruotas, o menininkai iš naujo išpiešė spalvingus grafitus, kuriais siena buvo išmarginta po jos istorinio griuvimo. Nutarus restauruoti šį sienos fragmentą, beveik 90 menininkų iš viso pasaulio prieš metus susirinko atnaujinti savo kūrinių. Restauravimo projektas kainavo daugiau nei 2 mln. dolerių, jį iš dalies finansavo Berlyno valdžia. Šis istorinis paminklas yra svarbus turistų traukos centras. Ant sienos išpiešti įvairūs padalintos Vokietijos ir jos susivienijimo epochą įamžinę paveikslai. Berlyno meras Klausas Voveraitis per atidengimo ceremoniją sakė, kad išpiešta siena „yra dokumentas, kuris ateities kartoms padės įsivaizduoti, ką reiškė ši siena“.

Ir vis dėl tos laisvės

Joniškio „Aušros“ gimnazijos 90-mečiui

Povilas Mataitis

Už Dievą ir Tėvynę

1938 metais kunigas Povilas Racevičius buvo atkeltas į Joniškio gimnaziją dirbti kapelionu. Tai buvo labai gyvas, judrus, linksmas, komunikabilus kunigas. Mokiniai džiaugėsi, kad toks mokytojas pasirodė gimnazijoje. Nors 1940 metais jį iš mokyklos atleido, mokiniai ir toliau su kunigu bendravo per mokinių mišias ir ateitininkų būrelyje.

Atminimo žodžiai ir gėlės

Benjaminas ŽULYS

Kauno kolegijos dėstytojas, šios mokyklos muziejaus įkūrėjas bei vadovas Ričardas Venckus surengė parodą, skirtą amžinybėn išėjusių šios mokymo įstaigos darbuotojų atminimui. Kai kurie jų paliko itin ženklų pėdsaką kolegijos gyvenime. R. Venckus, pristatydamas parodą, sakė: „Šiuose žmonėse ieškome atramos, stiprybės, vertybinių orientacijų. Jiems gyvenimo esmė ir prasmė buvo darbas, o padorumas, sąžiningumas, teisingumas buvo ne tik žodžiai, o vidinis siekinys. Neretai nutinka, kad buvęs šviesuliu žmogus po kelerių metų nebeatmenamas, amžininkų prisiminimai šykštūs. Tad nepamirškime juos paminėti geru žodžiu, tam nelaukdami ypatingų progų. Bent minutėlę pamirškime save ir susitikime su praeitimi. Pajuskime šio pasaulio trapumą, tapkime geresni…“

Metai, kai pildosi svajonės

Alvyra GRĖBLIŪNIENĖ

Renginio dalyviai prie kun. Antano Miluko namo-muziejaus

Akių gydytojai ir poetei Daliai Milukaitei-Buragienei šie metai ypatingi: ji šventė gimimo jubiliejų, išleido 20-ąją poezijos knygelę „Paliesiu gerumo spinduliu“ ir kartu su vyru įgyvendino svajonę – atidarė kun. Antano Miluko muziejų.

Spalio mėnesį Šeštokų bibliotekoje vyko poezijos popietė „Paliesiu gerumo spinduliu“. Popietę vedė Nepriklausomų rašytojų sąjungos (NRS) pirmininkas Vladas Buragas ir bibliotekininkė Vilija Labenskienė. Jubiliejinę poezijos rinktinę, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir asmeniniam jubiliejui,  pristatė ir eiles skaitė jos autorė D. Milukaitė-Buragienė. Knygelėje poetė talentingai sukūrė kolegų, artimų žmonių, pažįstamų literatūrinius portretus – akrostichus.

Palydėjo Vietinės rinktinės karį

Dim. kapitonas Kazimieras Giedraitis (1925–2009)

Lapkričio 2 dieną, eidamas 85-uosius metus, mirė Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kapitonas Kazimieras Giedraitis (1925–2009), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys, Lietuvos Vietinės rinktinės (VR) karys savanoris, LVRRS  vado pavaduotojas.

K. Giedraitis gimė Jurbarko valsčiaus Antkalniškių kaime, amatininko šeimoje. 1944 m. vasario 16 dieną, kai generolas Povilas Plechavičius per radiją pakvietė Lietuvos vyrus į Vietinę rinktinę, Kazimieras nedvejodamas įstojo savanoriu. Po mokymų Seredžiuje tarnavo Varėnoje, dalyvavo Kaniavos kaime vykusiose kautynėse su Armija krajova. Kuopos, kurioje tarnavo Kazimieras, vadui pranešus apie okupacinės hitlerininkų karinės valdžios ketinimą likviduoti Vietinę rinktinę, o jos vyrus internuoti, kariai nutarė su ginklais pasitraukti į miškus. Pokario metais K. Giedraitis dirbo Amatų mokykloje, taisė partizanų ginklus. 1948 metais buvo areštuotas ir Karo tribunolo nuteistas 25 metams lagerio bei 5 metams tremties. 1956 metais grįžo į Lietuvą. Prasidėjus Lietuvoje atgimimui K. Giedraitis dalyvavo LPKTS veikloje, o nuo 1996 metų aktyviai prisidėjo prie LVRKS atkūrimo ir nuolat buvo renkamas į jos tarybą, pastaruosius šešerius metus buvo vado pavaduotojas. Jo iniciatyva pastatytas paminklas Kaniavos kaime žuvusiems Vietinės rinktinės kariams, jis daug nuveikė steigiant Kauno karininkų ramovėje memorialinį kambarį gen. P. Plechavičiui. K. Giedraitis stebino iniciatyvumu, negailėjo pastangų ir sveikatos statant paminklus sušaudytiems Vietinės rinktinės bendražygiams Aukštuosiuose Paneriuose (prie Vilniaus), tik jo atkaklumo dėka pavyko pastatyti generolui P. Plechavičiui paminklinį biustą Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, dažnai dalyvaudavo susitikimuose su moksleiviais, ugdydamas jų sąmonėje patriotizmo dvasią.