2009 m. lapkričio 13 d.
Nr. 80
(1772)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Vilijampolės
laiko žemėlapis

Padėkite atsakyti

Prie kunigo
tėviškės slenksčio

Popiežiaus vizitas į pirmtako gimtinę

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI apžiūri
ekspoziciją savo pirmtako
Pauliaus VI gimtajame name
Končesijo miestelyje prie Brešės

„Neturtingos ir laisvos“ Bažnyčios vizija

Aplankydamas savo pirmtako Pauliaus VI (1897–1978) gimtinę Benediktas XVI iškėlė jo mokymo apie Bažnyčios santykį su pasauliu bei kunigystę esmę. Brešės vyskupijoje Popiežius lankėsi lapkričio 8 dieną, kartu prisimenant neseniai minėtas Vatikano II Susirinkimui vadovavusio Dievo tarno Džovanio Batistos Montino (Pauliaus VI) 30-ąsias mirties metines. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad būtent popiežius Paulius VI dabartinį Šventąjį Tėvą (Jozefą Ratcingerį) 1977 metais paskyrė Miuncheno (Vokietija) arkivyskupu ir pakėlė kardinolu.


Palaimintuoju paskelbtas Vengrijos vyskupas buvo stalininio teroro auka

Mindaugas BUIKA

Palaimintasis vyskupas
Zoltanas Lajošas Meslenis

Dvasinė tarnystė istorinėse permainose

Mes, Lietuvos katalikai, nekantriai laukdami savo gausių stalinistinio teroro aukų iškėlimo į Bažnyčios altorių garbę, galime pasidžiaugti, kad jau beatifikuotas Vengrijos vyskupas Zoltanas Lajošas Meslenis (1892–1951), patyręs komunistinio režimo smurtą ir žuvęs konclageryje. Palaimintasis vyskupas Z. Meslenis buvo prisiekęs: „aš niekada neapleisiu Kristaus, Gerojo Ganytojo, ir mūsų Bažnyčios“ ir šio principo laikėsi iki galo. Spalio 31 dieną Vengrijos svarbiausioje Estergomo šventovėje jo beatifikacijos šv. Mišioms vadovavo vietos arkivyskupas ir Vengrijos primas kardinolas Peteris Erdas. Patį beatifikacijos dekretą popiežiaus Benedikto XVI vardu perskaitė Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Andželas Amatas.


GULAGO PĖDSAKAIS

Bendrijos „Lemtis“ ekspedicija į lietuvių kalinimo vietas Komijoje

Kapinės tundroje

Tremties ir kalinimo istorija, kurią lydėjo žmonių skausmas, vargai, mirtys, badas, po truputį grimzta į užmarštį. Siekdama išsaugoti Lietuvos istorijos paveldą ir pagerbti sovietų okupacijos laikotarpiu nukentėjusius lietuvius bendrija „Lemtis“ tęsia pradėtą darbą. Darbo patirties su švietimo įstaigomis turinti bendrija šiemet švenčia 20-ies metų veiklos sukaktį. Per šį laikotarpį buvo surengta daugiau kaip 20 ekspedicijų į lietuvių trėmimų ir įkalinimo vietas visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. Dar 8-iose dalyvavo bendrijos nariai. Sibire ir kitose Rusijos vietose lėktuvais, traukiniais, automobiliais, visureigiais, laivais ir pėsčiomis nukeliauta daugiau nei 350 tūkst. km, aplankyta per 500 tremties vietovių, 350 kapų ir kapaviečių. Apie ekspedicijas buvo sukurti dokumentiniai filmai, ruošiamos televizijos laidos ir reportažai, rašyti straipsniai, organizuotos fotoparodos visoje Lietuvoje.


Sugrįžo į gimtąją žemę

Bronius VERTELKA

Meškalaukio kapinėse (iš kairės):
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas,
Joniškėlio klebonas kun. Saulius
Černiauskas ir Jono Čingo artimieji

Lapkričio 7-ąją Pasvalio rajono Meškalaukio kaimo kapinėse buvo palaidotas JAV miręs Jonas Činga. Žymaus išeivijos lietuvių veikėjo gyvenimo siūlas nutrūko peržengus 94 metų slenkstį.

Iš Amerikos į Lietuvą parskraidinti J. Čingos palaikai buvo pašarvoti Panevėžyje. Joniškėlio Švč. Trejybės bažnyčioje už velionį šv. Mišias aukojo vyskupas Jonas Kauneckas, dalyvavo kunigai Kostas Balsys, Algirdas Dauknys ir Saulius Černiauskas, mirusiojo artimieji ir giminės, nemažas ateitininkų būrys, vienuolės, Joniškėlio parapijos žmonės. Pamoksle vyskupas pažymėjo, kad Jonas Činga gyveno viltimi, kad mūsų tauta išsivaduos iš sovietinio jungo. Pamokslininkas paminėjo geruosius velionio darbus, priminė, kad jis visada rėmė Lietuvos jaunimo organizacijas. Be to, išaugino dvi dukras, sulaukė nemažo būrelio vaikaičių ir provaikaičių.


Tarnystė toli nuo tėvynės

Kunigui Teofiliui Palukaičiui (Theo Palis) – 90

Justinas Palukaitis

Kun. Teofilius Palukaitis (Theo Palis)
Pitsburgo bažnyčioje, 1989 m.

Kunigas Teofilius Palukaitis gimė 1919 m. lapkričio 10 dieną Šakių apskrities Barzdų valsčiuje, Gerulių kaime, Pilviškių parapijoje, vidutinio valstiečio religingoje šeimoje. Tėvas – Antanas Palukaitis – savamokslis, motina – Marijona Baltūsytė-Palukaitienė, baigusi carinės mokyklos tris skyrius, knygnešių Motiejaus ir Jurgio Baltūsių sesuo. Palukaičių šeimoje užaugo trys sūnūs: Teofilius (g. 1919), Juozas (1921–1995) ir Justinas (g. 1931). Teofilius baigė Skirkiškės pradžios mokyklą, mokėsi Pilviškių progimnazijoje, vėliau Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. 1938 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją. 1940 metais, sovietams seminariją uždarius, mokslą tęsė Kauno kunigų seminarijoje pusiau nelegaliai: paskaitos vykdavo bažnyčių zakristijose. Vokiečių okupacijos metais grįžo į Vilkaviškį ir 1944 metais Vilkaviškio katedroje gavo subdiakono šventimus. 1944 m. liepos 30 dieną, sovietams antrą kartą okupuojant Lietuvą, pateko į Vokietiją. Bavarijoje, Eichštete, baigė mokslus ir 1945 m. liepos 29 dieną buvo įšventintas kunigu.


Pirmąkart prie tėvo kapo

Irena Montvydaitė-Giedraitienė,

LLA Sąjungos pirmininkė

Sabina Barzdaitė-Dambrauskienė

Šią vasarą Lietuvoje apsilankiusi Sabina Barzdaitė-Dambrauskienė iš Čikagos pirmą kartą pamatė savo tėvo ltn. Juozo Barzdos-Klevo kapą Plungės r. Babrungėnų k., ant Iešnalio ežero kranto, greta Elenos ir Albino Klimų kaimo turizmo sodybos.

1944 metų spalio mėnesį, kai frontas artėjo Žemaitijos link, Sabina Barzdaitė, kuriai tuo metu nebuvo nė dviejų savaičių, kartu su tėvais traukėsi į Vakarus. Šeima apsistojo Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. Tėvas netrukus turėjo grįžti į Lietuvą, nes buvo kariškis. Jis išvažiavo ir apie jį daugiau niekas negirdėjo. Tik po dvidešimties metų šeima sužinojo, jog ltn. Juozas Barzda yra žuvęs – iš sovietų okupuotos Lietuvos pro geležinę uždangą pasaulį sunkiai pasiekdavo žinios.


Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Paminėjo partizanus

Prie paminklo Algimanto apygardos
partizanams Troškūnuose kalba
mons Alfonsas Svarinskas

Troškūnai. Partizanų vado Antano Slučkos-Šarūno ir Algimanto apygardos vadovybės 60-ųjų žūties metinių minėjimas praėjusį ketvirtadienį prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Jas aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir partizanų kapelionas mons. Alfonsas Svarinskas. Pamokslo metu vyskupas perskaitė paskutinį partizano laišką ir priminė, kad partizanų pralietas kraujas, jų drąsa, ryžtas, pasiaukojimas ir meilė Tėvynei – tai pamatas, ant kurio buvo statoma Lietuvos Nepriklausomybė. Po šv. Mišių Nepriklausomybės aikštėje, prie paminklo Algimanto apygardos partizanams, vyko minėjimas. Buvęs partizanas, atkurtosios Algimanto apygardos vadas Jonas Kadžionis su didžiule pagarba prisiminė savo bendražygius, tarp kurių buvo ir čia žuvęs A. Starkus-Montė. J. Kadžionis pakvietė visus apsilankyti jo atstatytame bunkeryje, pabūti po žeme, tamsoje, šaltyje, drėgmėje ir mirtinoje tyloje pamąstyti, kokiomis sąlygomis gyveno partizanai. Minėjime kalbėjo s. Nijolė Sadūnaitė, rajono meras Sigutis Obelevičius, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas Jonas Čeponis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir kiti, dainavo folklorinis ansamblis „Malmaža“.


Adomas Stankevičius – kunigas, rašytojas, baltarusių atgimimo veikėjas

Vytautas Žeimantas

Rusino ir lenkino

1947 metais kun. Adomas Stankevičius (Adam Stankievič) į savo dienoraštį įrašė šias eilutes: „Baltarusių  tautos tragedija: lenkai apskritai nemėgo baltarusių, ypač pravoslavų, vadindami juos maskoliais, o rusų bolševikai, ir su jais dauguma pravoslavų baltarusių, dažnai taip elgdavosi su baltarusiais katalikais, vadindami juos lenkais. Baltarusiai, gyvenę Vakarų  Baltarusijoje, dabar dėl savo nežinojimo identifikuoja Baltarusijos SSR su bolševizmu, kuriam visa širdimi jaučia neapykantą, nuo kurios net stena“.


Džiaugsmo ašaromis paminėtas kelias į laisvę

Simbolinę domino plytą Berlyne
nuvertė buvęs Lenkijos
prezidentas Lechas Valensa
Reuters nuotrauka

Pirmadienį, lapkričio 9-ąją, Vokietijos, o ypač istorinio Berlyno gyventojai, buvę ir esami pasaulio valstybių lyderiai drauge su daugiatūkstantine minia šventė 20-ąsias Berlyno sienos, simbolizavusios miestą ir žemyną padalijusį šaltąjį karą, griuvimo metines. Po 1961 metų rugpjūčio 13 dienos kilęs didžiulis nepasitenkinimas spygliuota viela, kurią Valteris Ulbrichtas su Nikitos Chruščiovo palaiminimu per vieną naktį nutiesė per Berlyną ir kurią vėliau pakeitė siena, kėlė pasipiktinimą daugeliui berlyniečių ir europiečių. Tik 1989 m. lapkričio 9-ąją griuvusi siena panaikino tą slogų jausmą ir sukėlė džiaugsmo euforiją. Todėl pirmadienį, lapkričio 9-ąją, daugiau nei 100 tūkstančių žmonių nepabūgo smarkaus lietaus ir dalyvavo iškilmėse. Prie Brandenburgo vartų, tapusių Vokietijos vienybės simboliu, stovėjo ir buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas, buvęs Lenkijos „Solidarumo“ vadovas bei šalies prezidentas Lechas Valensa, artima V. Putino draugė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip pati prisipažino, sienos griovimo metu pirtyje smagiai besivanojusi, o dabar pasakiusi: „Šiandien švenčia ne vien vokiečiai. Šiandien švenčia visa Europa“. M. Gorbačiovas sakė tikėjęsis, jog Berlyno siena grius, tačiau nei jis, nei buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kolis negalvojo, jog tai įvyks taip greitai. Buvo manoma, kad tai įvyks tik XXI amžiuje. Gorbačiovas teigė, kad tada jie visą dieną kalbėjosi, kaip galėtų būti sprendžiamas Vokietijos klausimas, tačiau 1989 metų lapkričio 9 dieną tai ir įvyko.


Tiesos ir melo tvirtovės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai įvertino Vyriausybės planus didinti ,,Sodros” įmokas, naikinti transporto lengvatas nęįgaliesiems. Be to, ji pareiškė, kad jei pensijos bus mažinamos, turi būti numatytas jų grąžinimo (vėlesnio kompensavimo) mechanizmas ir konkretūs grąžinimo terminai. Atsižvelgiant į tai, Seimo Socialinių reikalų komitete svarstyta ir apie galimybes išvengti pensijų mažinimo. Siūloma 5 proc. mažinti teisėjų algas, pelno mokesčius mažinti ne iki 15 proc., o iki 17 proc. Tačiau dalis koalicijai priklausančių Seimo narių šias idėjas vertina skeptiškai ir teigia jų nepalaikysiantys.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija