2009 m. lapkričio 20 d.
Nr. 82
(1774)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Apaštalinis nuncijus Telšiuose

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Apaštalinis nuncijus Lietuvoje
arkivyskupas Luidžis Bonacis (kairėje)
po šv. Mišių seminarijos koplyčioje

Su Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus
kunigų seminarijos klierikais ir
dėstytojais. Priekyje (iš kairės) sėdi:
rektorius kan. Jonas Ačas, Apaštalinis
nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luidžis
Bonacis ir vyskupas Jonas Boruta

Lapkričio 11 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje lankėsi Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi). Popiežiaus Benedikto XVI pasiuntinys Pabaltijo šalims susitiko su kunigų seminarijos dėstytojais bei klierikais.

Susitiko su dėstytojais

Apaštalinis nuncijus Telšių vyskupijos kurijoje susitiko su Telšių vyskupu Jonu Boruta SJ, kurijos darbuotojais ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybe bei dėstytojais. Arkivyskupas priminęs, kad šie metai paskelbti Kunigų metais, kalbėjo apie kunigo misiją šių dienų pasaulyje ir kunigystės pašaukimo dovaną žmogui, kunigų tarpusavio bendrystės svarbą. Tarpusavio pagalba, supratimas ir vyskupo kaip tėvo vyskupijoje vaidmuo bei kunigų ryšys su savo ganytoju yra svarbūs momentai, į kuriuos svarbu nuolat atkreipti dėmesį. Nuncijus taip pat kalbėjo apie kunigų, dirbančių parapijose ir kunigų seminarijose, vaidmenį naujų pašaukimų į kunigystę ugdymui, atsakė į užduotus klausimus. Po susitikimo ir pokalbio su Telšių vyskupu ir kunigais Telšių kunigų seminarijos koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios.   

Šventė Eucharistiją

Klierikų susitikimas su Nuncijumi prasidėjo seminarijos koplyčioje, kur buvo švenčiama Eucharistija. Ta proga šv. Mišių pradžioje dar buvo pašventinta po renovacijos atnaujinta Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus koplyčia, kurioje maldai kasdien renkasi visa seminarijos bendruomenė.

Arkivyskupas padėkojo Telšių vyskupui Jonui Borutai SJ už kvietimą apsilankyti seminarijoje, pasveikino susirinkusius bei vadovavo eucharistinei liturgijai. Mišiose koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojas Jonas Boruta SJ, vyskupijos generalvikaras prelatas Juozas Šiurys, rektorius kan. Jonas Ačas, vicerektorius studijų reikalams kun. Viktoras Ačas, kan. Remigijus Saunorius, prefektas kun. Egidijus Kumža bei kiti seminarijos dėstytojai kunigai. Be didžiosios kunigų seminarijos klierikų bei parengiamojo kurso studentų, atvykusių iš Žemaičių Kalvarijos, Mišiose dalyvavo ir Mažosios kunigų seminarijos, arba kitaip dar vadinamo licėjaus, auklėtiniai. Giedojo klierikų choras, vadovaujamas seminarijos vargoninko klieriko Donato Liutikos.

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas L. Bonacis pamokslo metu supažindino su tą dieną visuotinės Bažnyčios minimo šv. Martyno Turiečio asmenybe tos dienos Evangelijos skaitinio kontekste, kuriame kalbama apie Jėzaus išgydytų dešimt raupsuotųjų, iš kurių tik vienas nuėjo padėkoti Dievui už suteiktą malonę. Arkivyskupas pabrėžė padėkos svarbą, nes dėkojimas yra neatsiejams nuo gavimo, kaip ir pastarasis nėra atsiejamas nuo davimo, dovanojimo. Jis sakė, kad duoti žmogus gali tik dėl to, kad gauna, nes pats jis nieko neturi. Žvelgiant tikėjimo akimis, žmogus neturi nieko, ko nėra gavęs iš Dievo. Kaip dovanojimo kitam to, ką turi, pagrindu nurodė Kristaus asmenį, papasakodamas atsitikimą iš šventojo Martyno gyvenimo: šis šventasis, pamatęs šalikelėje iš šalčio mirštantį valkatą, nusiėmė savo apsiaustą ir, perkirtęs jį kardu, vieną dalį atidavė jam, o kitą pasiliko sau.

Naktį šventajam sapne pasirodė Kristus, apsigobęs jo valkatai dovanotąja apsiausto dalimi: ką padarėte vienam iš mažiausiųjų, padarėte Kristui. Pasak arkivyskupo, mokėjimo dėkoti pavyzdys – svarbi pamoka ne tik apaštalams, bet ir šiandienos visuomenei.

Pasidalino seminarijos metų prisiminimais ir apmąstymais

Popiet surengtame susitikime Nuncijus pasidalino savo seminarijos metų  prisiminimais ir apmąstymais, kaip jis sakė, „tikėdamasis rasti atgarsį jumyse ir galbūt padėti jums, dabar išgyvenantiems tokį patį laiką“.

Svarbiausia kunigiškajame pašaukime – skelbti Kristų. „Vienintelis turtas, kurio šiandien nori žmonės iš kunigo yra Dievas“, – sakė Apaštalinis nuncijus. Ši jo konferencija kilo, kaip jis pabrėžė, dėl popiežiaus Benedikto XVI praėjusių metų birželio 19 dieną paskelbtų Kunigų metų, kurių tikslas „paskatinti visus kunigus viduje atsinaujinti, idant Evangelija šiandieniame pasaulyje būtų liudijama dar galingiau bei veiksmingiau“ (Benediktas XVI, Laiškas pradedant Kunigų metus, 2009 birželio 16).

Arkivyskupas L. Bonacis teigė, jog seminarijos laikas yra nepakartojamas ir ypatingas: „jis dovanoja auklėjimo atžvilgiu unikalios, lemiamos vertės malones ir aplinką. Toks intensyvus ir veiksmingas metas daugiau nepasitaiko kituose kunigo gyvenimo perioduose. <...> seminarijos laikotarpis suteikia dideles ugdymo ir brendimo galimybes <...> [todėl] jis turi būti išnaudotas kaip ypatinga, unikali proga, sukurianti kunigo asmenybės atraminę struktūrą“. Tačiau kalbėdamas pašaukimo klausimu, jis pabrėžė, kad „pirmiau už pašaukimą į kunigystę ir kad taptų tikrais kunigais, visi yra pašaukti būti tikrais krikščionimis, būti tikrais žmonėmis. Ne žmogaus karikatūra, bet užbaigtas žmogus, užbaigtas krikščionis, užbaigtas kunigas“.

Kaip antrąjį punktą nurodė seminariją kaip vietą, kur treniruojamasi, kad būsimasis kunigas įgytų ir sustiprintų gerus dvasinius ir žmogiškus įpročius. Išorinės dienotvarkės reguliuojamas seminarijos gyvenimas padeda susitvarkyti savo laiką. Geri įpročiai, suformuoti seminarijoje, padeda likti ištikimu esminiams kunigo įsipareigojimams: maldai, studijoms, kunigiškai brolystei. Seminarijoje reikia palaipsniui išsiugdyti „sielos discipliną“, įgalinančią laikytis tvarkos savo dvasiniame gyvenime, elgsenoje. Ji padeda lanksčiai organizuoti kasdienius įsipareigojimus, vadovaujantis vertybių hierarchija, kuri leidžia parinkti tinkamą darbų laiką ir atlikimo būdą, apsaugo nuo lengvabūdiškumo ir nuo plaukimo pasroviui. Svarbiausia yra ne veiklos gausa kunigo pastoraciniame darbe, bet dvasinio gyvenimo aktyvumas, kas, anot jo, šiandien dažnai supainiojama. Jis sakė, kad „Dievo karalystės statymas reikalauja paklusti logikai, taisyklėms, besiskiriančioms nuo grynai žmogiškųjų: tai evangelinės nuostatos, kurias nukryžiuoto ir prisikėlusio Viešpaties dvasia nurodo Bažnyčiai“. Galiausiai jis teigė, kad seminarija yra schola amoris (meilės mokykla), kurioje, darbuojantis ugdytojams ir veikiant Šventajai Dvasiai, išmokstama sunkaus ir įkvepiančio meno – kurti bendruomenę: būtent šis evangelinis sugebėjimas leidžia vėliau vykdyti kunigui būdingą amoris officium (meilės tarnybą).

Arkivyskupas konferenciją užbaigė palinkėjimu, kad visi klierikai siektų autentiško, neiškraipyto ir gyvo santykio su Jėzumi, kad filosofinės ir teologinės studijos nevirstų teorinių refleksijų ir išvadų apie Dievą objektu, bet vestų į kuo artimesnę bendrystę su Kristumi, o gyvenimas seminarijos bendruomenėje – ir artimesnę draugystę su kitais Kristaus pašauktaisiais, nuo ko ir priklauso kunigystės realizavimo kokybė ir vaisiai.

Po susitikimo su Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikais Apaštalinis nuncijus apžiūrėjo seminariją, aplankė jos biblioteką, muziejų, lankėsi auditorijose. Taip pat Telšių Katedros kriptoje pasimeldė prie ten palaidotų Telšių vyskupų, apžiūrėjo neseniai sukurtas Telšių Katedros centrines duris. Po vizitacijos Apaštalinis nuncijus atsisveikino su Telšių ganytoju ir kunigais, žadėdamas netrukus vėl pagerbti vyskupiją savo apsilankymu. 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija