2009 m. lapkričio 27 d.
Nr. 84
(1776)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Laisvės metraščiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Traukomas Panevėžio valdžią apraizgęs korupcijos voratinklis. Lapkričio 18 dieną STT agentai sulaikė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorių Stasį Karčinską. Jis įtariamas kyšininkavimu ir dokumentų klastojimu. Dar spalio pradžioje dėl kaltinimų tokia veikla buvo suimtas ir įtakingas savivaldybės pareigūnas M. Buzys, o lapkričio 10 dieną – Panevėžio vicemeras K. Vainauskas. Stebina korumpuotų veikėjų įžūlumas. Tuo metu, kai daugelis dirbančiųjų ir pensininkų vos išgyvena, šie pelnosi iš aferų gaudami didžiules sumas, statosi prabangius namus, važinėja bangiausiais automobiliais. 2008 metų birželį atėję į valdžią naujieji Panevėžio vadovai pirmiausia ėmėsi didinti savivaldybės darbuotojų skaičių. O šį rudenį priimti sprendimai dėl Baltoskandijos akademijos naikinimo ir Dailės bei Fotomeno galerijų jungimo nustebino tiek miestiečius, tiek kultūros vertybes ginančius vietos politikus.

Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje nuvilnijo Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) organizuotų antioligarchinių mitingų banga. Tokie mitingai vyko Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje. Lapkričio 28 dieną antioligarchinis mitingas vyks Kaune, o gruodžio 12 dieną Vilniuje planuojama surengti respublikinį mitingą prieš oligarchiją.

Prieš Jungtinio demokratinio judėjimo aktyvistus jau imamasi ir smurto veiksmų. Keturi kaukėti užpuolikai parduotuvėje užpuolė ir stipriai sumušė Prienų JDJ skyriaus vadovą Egidijų Visocką. Šis įžūlus užpuolimas akivaizdžiai parodo, kaip gali būti susidorojama su korupcija kovojančiais žmonėmis. E.Visockas ne kartą atskleidė konkrečius vietos valdininkų korupcijos faktus, aktyvai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Vietos gyventojai Prienus jau vadina lietuvišku „Tvin Pyksu“

Pedofilijos bylos tyrimas atskleidė silpnąsias teisėsaugos darbo vietas. Rezonansinių bylų tyrimas dažnai stringa, ir pagrindinės to priežastys – aplaidumas ir korupcija. Kalbėdamas apie Kauną sukrėtusią pedofilijos bylą europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis stebėjosi: „Psichiatrinė ekspertizė partvirtino vaiko parodymų tikrumą. Bet dabar vyksta prieštaringi įvykiai. Jau norima iš Neringos Venckienės atimti teisėjos imunitetą. Kam ji kliudo? Iškėlus šmeižimo bylą, sumažėtų liudytojų svarbiausioje byloje.“

Lapkritį suėjo penkiolika metų nuo Lietuvą sudrebinusio įvykio – tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo. Nusikaltimas iki šiol neištirtas, o kai kurie juo besidomėję asmenys iškeliavo į amžinybę. Toks likimas 1996 metais ištiko žurnalistą K. Žičkų, kuris žuvo surežisuotoje avarijoje, o buvęs saugumo pareigūnas J. Abromavičius 1997 metų pradžioje susprogdintas Kaune. Tilto per Bražuolės upelį sprogdinimas apaugęs įvairiomis versijomis ir gandais. Kai kurių žvalgybininkų teigimu, šio įvykio tyrime buvo aptiktos link GRU (Rusijos karinės žvalgybos) vedančios gijos.

Žmogaus teisių ir pilietinių laisvių temos šiandienos Lietuvoje labai aktualios. Pilietinės laisvės mūsų krašte egzistuoja, tačiau dažnai pastebimi jų pažeidimų faktai.

Šiandien, ryškioje monopolinio kapitalizmo įtakoje, verta prisiminti kai kurias A. Maceinos mintis: „Šalia šeimos, kapitalizmas suardė ir kitas bendruomenes. Pirmoje eilėje eina tauta. Tauta po šeimos yra labiausiai organiška bendruomenė. Josios galia glūdi jos suaugime su žeme, su tradicijomis, su istorija, su tautos didvyriais ir su kalba. Tuo tarpu visus šiuos dalykus kapitalizmas palietė naikinančia savo ranka. Jis subloškė ištisus tautos sluoksnius į miestus, atplėšdamas juos nuo žemės. Jis nutraukė tautos ryšius su praeities tradicijomis, jų vietoje įdiegdamas dirbtinius papročius, kurie yra bendri ir šabloniški. Jis sužeidė istorinę tautos sąmonę, priversdamas žmones į praeitį žiūrėti kaip į menko vertingumo tarpsnį.“ Svarstymai apie laisvę labai skirtingi, nes vienaip pasisako liberalizmo pasekėjai, kitaip krikščioniškos krypties mąstytojai. A. Maceina rašė: „Kelias į žmogaus sudievinimą eina tiktai per žmogaus laisvę. Tik laisvas žmogus yra pasiruošęs priimti į save Dievą.<…> Laisvės pagarba buvo viena iš pagrindinių Kristaus elgesio taisyklių.“ Teologas R. Guardinis teigė, kad tikėjimo tiesos ne tik sudaro etikos pamatus, bet yra ir stabilumo visuomenėje pagrindas. Be to, Kristaus mokymo, pagrįsto laisvės ir tiesos idealais, principų įdiegimas ir atveria kelius į asmeninę savirealizaciją ir visuomenės pusiausvyrą. Didžiųjų krikščionių mastytojų teiginius labai svarbu prisiminti dabar, XXI amžiaus pradžioje, kai atsidūrėme įvairių grėsmių akivaizdoje. Viena ryški grėsmė – iš Rytų įtaką plečiantis kriminalinio Kremliaus režimo propaguojamas brutalus neobolševizmas, besidangstantis įvairiomis kaukėmis. Neobolševikinės krypties putinizmas iš esmės yra pagristas senas bolševikines klišes primenančiais lozungais ir vado kultu. Rusijoje jau net kelios gatvės pavadintos V. Putino vardu, pastatyti ir keli „didžiojo vado“ paminklai, o ką primena šūkiai: „Putinas – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė“ ar „Liaudis ir partija vieningi“, tikriausiai supras kiekvienas, prisimenantis sovietmetį. Lietuvoje irgi atsiranda tiek putinizmo tiesas propaguojančių politikų, tiek naivių jais tikinčių žmonių. Kita grėsmė – savo įtaką plečiantys radikalaus liberalizmo pasekėjai ir jų užvaldytos struktūros, palaikančios monopolinio kapitalizmo plėtrą. Trečia – vartotojiškos „akropolių kultūros“ plitimas. Ši bulvarinė kultūra skatina girtavimą, šlaistymąsi po „akropolius“, „babilonus“ ir panašius pramogų kompleksus, pigų pramogų kultą ir paneigia tikėjimo tiesas bei formuoja minios žmogų, abejingą savo valstybei ir demokratijai beveidį pilietį.

Ciniški ir abejotini atrodo Darbo partijos veikėjų patarimai, kaip mūsų šalis turi vaduotis iš krizės. Patys Darbo partijos vadovai savo neskaidria finansine veikla ir išdavystėmis daug prisidėjo prie dabartinės padėties susiformavimo. Ką gali patarti abejotinos reputacijos verslininkų įkurta ir Rusijos žvalgybos palaikoma partija?.. Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos pavyzdžiai liudija, kad efektyvi kova su korupcija ir didelis valstybės institucijų dėmesys tikrosioms vertybėms padėjo šioms šalims pakilti iš nuosmukio. Lenkijoje valstybės institucijos ir jų įtakojami fondai tiesiogiai remia katalikišką spaudą, katalikiškas radijo stotis, įtakoja ir dvasininkų bei religinių institucijų įtaką švietimo sistemoje. Tad ir mums verta tai suprasti, nes tik radikalios permainos gali padėti pakilti iš stagnacijos liūno.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija