2009 m. gruodžio 9 d.
Nr. 87
(1779)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Sugrįžo į gimtosios žemės glėbį

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos sporto pradininkai –
Stepas ir Elena Garbačiauskai

Mons. doc. dr. Artūras
Jagelavičius pasakė pamokslą
apie sporto ir religijos santykį

Urnas su Lietuvos sporto
legendų palaikais laiko Lietuvos
kūno kultūros akademijos studentai

Kun. Evaldas Vitulskis šventina
urnas su Stepo ir Elenos
Garbačiauskų palaikais

Paminklas Lietuvos sporto
pradininkams Stepui ir Elenai
Garbačiauskams Petrašiūnų
panteone (autorius Vladas Mačys,
fundatorius Romualdas Boreika)
Autoriaus nuotraukos

Po ilgos kelionės į gimtąjį kraštą amžinojo poilsio sugrįžo Lietuvos sporto pradininkų, patriotų Stepono ir Elenos Garbačiauskų palaikai.

Gruodžio 3 dieną Kauno Arkikatedroje Bazilikoje šv. Mišias aukojo mons. dr. Artūras Jagelavičius. Pamoksle monsinjoras pabrėžė, kad „tai ne laidotuvės – tai mūsų didvyrių sugrįžimo į Tėvynę diena. Jie sugrįžta į nepriklausomą Lietuvą, kurios gerovei tiek daug nuveikė, apie kurią tiek svajojo užsienyje. Jie sugrįžta kaip kūno kultūros ir Tėvynės meilės mokytojai...“ Bažnyčia moko, jog sportas apima visą žmogų – jo kūną, dvasią ir sielą. Ši darna yra svarbi siekiant ilgalaikių aukštų rezultatų. Sportininko harmoningai ištreniruotas kūnas yra Kūrėjo grožio ir galybės atspindys, nes žmogus yra Dievo kūrybos šedevras. Monsinjoras citavo popiežių Joną Paulių II, teigusį, jog sportas moko jaunimą praktikuoti tokias dorybes kaip ištikimybė, ištvermė, bendradarbiavimas, padeda jaunuoliams susivokti visuomenės pokyčių, vertybių praradimo ir orientyrų stokos akivaizdoje. Iškiliems atletams tenka didelė atsakomybė, nes jie gali įveikti rasių, tikybų, kultūrų ir amžiaus skirtumus. Sportas, jei jis suprantamas krikščioniškai, skatina žmonių sugyvenimą ir prisideda prie solidaresnio pasaulio statymo. Ne be reikalo mūsų velioniai buvo diplomatais, Lietuvos atstovais užsienyje. Mons. A. Jagelavičius palinkėjo visiems būti vertais kilnaus kultūrinio ir sportinio paveldo, kurį sukūrė ir tiek metų puoselėjo Stepono ir Elenos Garbačiauskų šeima.

Palydėti į paskutinę kelionę sportininkų atvyko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, Lietuvos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Aistė Skaisgirytė-Liauškienė, Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius, Lietuvos olimpinio komiteto nariai, Lietuvos sporto vadovai, veteranai, inteligentija, studentija. Prie urnų garbės sargyboje stovėjo Lietuvos kūno kultūros akademijos studentai. Įžymiuosius sportininkus pagerbė Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir dirigentas prof. Petras Bingelis), sugiedoję religinių giesmių, o prieš išnešant urnas su palaikais ir valstybės himną. Palaikus pašventino Kauno Arkikatedros administratorius kun. Evaldas Vitulskis.

 Petrašiūnų panteone, nusipelniusių Lietuvos sporui žmonių kapų alėjoje, rado savo vietą ir kuklus paminklas mūsų sporto legendoms. Paminklo autorius Vladas Mačys, fundatorius Romualdas Boreika.

Įspūdinga laidotuvių procesija lydėjo Lietuvos karinių oro pajėgų orkestro gedulingos melodijos.

Prie kapo kalbėjo LTOK prezidentas A. Poviliūnas, užsienio reikalų ministro pavaduotoja A. Skaisgirytė-Liauškienė ir vicemeras S. Buškevičius.

Steponas Garbačiauskas (1900 04 17 – 1983 08 30) – sporto žurnalistas, lengvaatletis, futbolininkas, diplomatas. Vienas sporto pradininkų Lietuvoje. 1914–1918 metais gyveno Maskvoje, 1918-aisiais grįžo į Kauną. Pagrindinis pirmųjų sporto organizacijų – LSS (1919 m.), LFLS (1920 m.) ir LFL (1922 m.) kūrėjas. Lietuvos lengvosios atletikos rekordininkas. 1919–1928 metais žaidė įvairiose Lietuvos futbolo komandose. 1924 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse buvo Lietuvos sporto delegacijos vadovas, futbolo rinktinės kapitonas.

1925–1930 metais S. Garbačiauskas ėjo Argentinos konsulato sekretoriaus pareigas, nuo 1930 metų dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, nuo 1936 metų – Lietuvos vicekonsulas Ciuriche (Šveicarija). Po Antrojo pasaulinio karo kurį laiką buvo BALF‘o atstovas Šveicarijoje, padėjo rengti tarptautines varžybas. 1938 metais apdovanotas LDK Gedimino IV laipsnio ordinu. Parašė knygas „Futbolas“ (1921), „Oficialės futbolo taisyklės“ (1922), „Lengvosios atletikos taisyklės“ (1922).

Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė (1900 09 14 – 1997 04 19). Sporto žurnalistė, lengvaatletė, viena sporto pradininkių Lietuvoje. Buvo pasitraukusi į Rusiją, 1920 metais grįžo į Kauną. 1922–1926 metais dirbo Švietimo ministerijoje, 1928–1931 metais VDU bibliotekoje. 1922 metais redagavo pirmąjį sporto laikraštį „Lietuvos sportas“. Viena pirmųjų teniso, krepšinio, lengvosios atletikos sporto organizatorių ir rekordininkių, viena LFLS ir LSL steigėjų, šių organizacijų sekretorė, Lietuvos sporto lygos moterų komiteto vadovė. 1930 metais su vyru išvyko į Ciurichą (Šveicarija).

Vienintelė dar gyva Stepo ir Elenos atžala duktė Rita Garbačiauskaitė, gyvenanti Ciuriche, jau sulaukusi 84 metų, dėl sveikatos būklės negalėjo atvykti į tėvelių palaikų perlaidojimą. Apie savo tėvelius ji pasakojp: „Mūsų šeima niekada neskaičiavo nuveiktų darbų Lietuvai ir lietuviams, niekada nesigarsinome, nelaukėme atlyginimų, apdovanojimų ar pagyrimų. Niekada nesiekėme pasigarsinti savo ryšiais su įžymybėmis – prezidentais ar kardinolais... Mes buvome pagalba tiems lietuviams, kurie buvo atsidūrę sunkumuose, kuriems reikėjo kokios nors pagalbos. Esame išgelbėję daugybę į nelaimes, persekiojimus, sunkias ligas ir kitokias negalias pakliuvusių tautiečių“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija