2009 m. gruodžio 9 d.
Nr. 87
(1779)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Broniaus Budriūno muzika pavergė klausytojų širdis

Kompozitorius Bronius Budriūnas

Kauno valstybinis choras
Kauno filharmonijoje priminė
kompozitoriaus Broniaus Budriūno
chorinės muzikos palikimą
Eugenijaus DILIO nuotrauka

Kompozitorius Bronius Budriūnas
su giminėmis 1977 m. rugpjūčio 14 d.

Lapkričio 29 dieną Kauno filharmonijos salėje paminėtos kompozitoriaus, choro dirigento, pedagogo, vargonininko Broniaus Budriūno 100-osios gimimo metinės.

Trys broliai Budriūnai: Motiejus (1898–1969), Antanas (1902–1966) ir Bronius (1909–1994) pasirinko muziko kelią. Nors brolių likimai susiklostė skirtingai, įvairiapusė visų jų veikla paliko ryškius pėdsakus tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje. Antrasis pasaulinis karas išblaškė šeimą po pasaulį: Motiejus atsidūrė Vokietijoje, Bronius – JAV, o Antanas liko Lietuvoje.  Bronius Budriūnas gimė 1909 m. lapkričio 29 dieną Pabiržėje (mirė 1994 m. spalio 11 dieną Los Andžele, 1996 05 11 perlaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios didvyrių).

Pirmąsias muzikos žinias kompozitorius gavo Pabiržėje, pas vargonininką P. Martinionį. 1925–1938 metais Kauno muzikos mokykloje (vėliau konservatorijoje) mokėsi vargonų klasėje, dirigavimo, kompozicijos ir įgijo kapelmeisterio specialybę. Nuo 1928 metų dirbo Kauno dr. Basanavičiaus karo ligoninės vargonininku, Moterų dailės darbų mokyklos, Kaišiadorių gimnazijos, Kauno IV gimnazijos muzikos mokytoju. 1937 ir 1938 metais jo vadovaujamas gimnazijos choras Lietuvos gimnazistų choro varžybose užėmė pirmąją vietą ir buvo apdovanotas aukso medaliu. Jis taip pat vadovavo Jaunalietuvių ir Dotnuvos žemės ūkio akademijos chorams. 1940 metais pradėjo vadovauti Lietuvos filharmonijos chorui. 1941 metų pabaigoje, įsikūrus Vilniaus operai, dirbo vyr. chormeisteriu, vadovavo Vilniaus muzikos mokyklos, Šv. Jono bažnyčios chorams.

1944 metais Vokietijoje, Regensburge, subūrė lietuvių chorą. Kompozitoriaus sukurtus kūrinius transliavo Štutgarto radijo stotis, jo kūryba susidomėjo leidyklos. 1949 metais kompozitorius buvo pakviestas organizuoti Detroito Amerikos lietuvių balso radijo klubo chorą, vadovavo B. Budriūno vyrų kvartetui. Nuo 1953 metų dirbo Los Andželo Šv. Kazimiero parapijos vargonininku, vadovavo bažnyčios chorui, buvo nuolatinis Dainų švenčių dirigentas.  Jo sukurtos dainos ir giesmės užėmė tvirtas pozicijas chorų repertuare.

B. Budriūno sukurti kū-riniai įvairiuose muzikiniuose konkursuose dažnai laimėdavo premijas. Kompozitoriaus kūryba vis labiau domimasi. Jo ir brolių kompozitorių Mykolo Budriūno ir profesoriaus Antano Budriūno – kūriniai vis labiau populiarėja Lietuvoje. „Retenybė pasaulyje, kad trys broliai kompozitoriai palieka nenykstančius muzikinius kūrinius, o dar didesnė jiems garbė, kad visi yra buvę vargonininkais“, – sakė mons. Kazimieras Vasiliauskas per Broniaus Budriūno laidotuvių šv. Mišias Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje.

Mons. Lionginas VAIČIULIONIS

*   *   *

Svarbiausiu B. Budriūno kūrybos bruožu reikia laikyti jo kompozicijose skambantį patriotizmą. Dainose ir kantatose ryškus Tėvynės ilgesys, švelni nostalgija, tačiau dar daugiau jose džiaugsmo, entuziazmo ir vilties. B. Budriūno kūriniai buvo dainuojami ir grojami įvairiuose lietuvių renginiuose Niujorke, Klyvlende, Los Andžele, Filadelfijoje ir kituose JAV miestuose. B. Budriūnas žinomas ir kaip kantatų, kurias kompozitorius dažnai rašydavo specialioms progoms, autorius. Reikšmingiausios yra B. Brazdžionio tekstais parašytos kantatos: „O, Nemune“ mišriam chorui a capella (vėliau parengta versija mišriam chorui ir fortepijonui), „Tėviškės namai“ sopranui, baritonui, mišriam chorui ir fortepijonui ir „Per pasaulį keliauja žmogus“ sopranui, baritonui, mišriam ir vyrų chorams su fortepijonu. Visos šios kantatos skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje bei Australijos lietuvių dainų šventėje Adelaidėje.

Jubiliejinei sukakčiai paminėti Kauno valstybinėje filharmonijoje surengtas koncertas „Kultūros kronikos“ yra projekto „Iš arti“ dalis. Šio projekto tikslas – priminti svarbiausius muzikos kūrėjų, atlikėjų, muzikologų, kurių kūrybinė veikla turėjo įtakos Lietuvos muzikos raidai, gyvenimo puslapius, paskleisti jų kūrybą koncertų salėse, regionų kultūros židiniuose, žinią apie lietuvišką muziką nunešti kuo platesnei auditorijai.

Kompozitoriaus B. Bud-riūno dainas atlikęs Kauno valstybinis choras įprasmino ne tik asmeninę B. Budriūno sukaktį, bet ir jau baigiamą minėti Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų. Koncerto programoje skambėjo dvi kantatos: „Tu Vilniuj pasilik, Valdove“, „Tėviškės namai“, „O, Nemune“, „Tėvynei“ ir kitos visų mėgstamos dainos. Koncerto pabaigoje suskambusi B. Budriūno giesmė „Tylią šventą naktį“ priminė prasidėjusį džiugaus laukimo kupiną Adventą ir šv. Kalėdas. Kompozitoriaus sūnėnas mons. Lionginas Vaičiulionis sakė, kad choras pademonstravo aukščiausios prabos atlikimą ir ne tik pateisino kompozitoriaus užmojus, bet ir įrodė, jog lietuvių chorinės muzikos meistrų, tarp jų ir B. Budriūno, kūryba privaloma didžiuotis, tinkamai įvertinti aukštą meninį lygį, kompozicijų originalumą ir patriotinį turinį.

Chorui dirigavo prof. Petras Bingelis ir doc. Algimantas Mišeikis, solo partijas atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro solistai Giedrė Beinorienė (sopranas) ir Giedrius Prunckus (baritonas), akompanavo pianistė Beata Andriuškevičienė.

Pasibaigus koncertui žiūrovai buvo pakviesti prie stendo, supažindinančio su svarbiausiais B. Budriūno biografijos ir kūrybos faktais, o vėliau – prie vaišių stalo. Svečiai nuoširdžiai dėkojo koncerto rengėjams – Kauno valstybinei filharmonijai, projekto „Iš arti“ koordinatoriams, Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui, atvertusiems svarbius Lietuvos muzikinės kultūros kronikos puslapius.

Rimantas KLEVEČKA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija