2009 m. gruodžio 9 d.
Nr. 87
(1779)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pašiaušės jėzuitų kolegija

Inesė Ratnikaitė

Prof. Vaclovas Tričys siūlė
bibliotekoje įkurti žymių Šiaulių
krašto žmonių portretų galeriją

„Labai norėjau, kad paveikslas
būtų monumentalus,
neapkrautas detalėmis“, –
sakė prof. Ričardas Garbačiauskas

Iš kairės: Šiaulių universiteto
kapelionas kun. Egidijus Venckus,
jėzuitas t. Algimantas Gudaitis,
prof. V. Karvelis; priekyje:
prof. Giedrė Čepaitienė
bei pagrindinis šio renginio
idėjos autorius ir įgyvendintojas
doc. dr. Stasys Šimaitis

Gabrieliaus Šimkevičiaus „Vytenio
ir Gedeono dramų prologus mokykliniam
teatrui“ inscenizavo Menų fakulteto
Teatro katedros I kurso studentai
(vadovas ŠDT aktorius Juozas Žibūda)

Lapkričio 23 dieną Šiaulių universiteto bibliotekoje organizuotas renginys, skirtas Evangelinės žinios Lietuvoje tūkstantmečio ir Pašiaušės jėzuitų kolegijos įkūrimo 355-mečiui paminėti.

Pašiaušės kolegija

Pašiaušė įsikūrusi 25 kilometrai į pietus nuo Šiaulių. 1654 metais jėzuitai čia įkūrė kolegiją. Romoje buvo patvirtinta jos fundacija ir pasirašytas steigimo aktas. Kolegijoje buvo dėstomas visas ano meto pradžios ir vidurio mokslo kursas – mokytasi lotynų, lenkų kalbų, skaitymo, rašymo, skaičiavimo, literatūros, geografijos, istorijos, muzikos dalykų. Kolegija netgi turėjo savo teatrą, chorą, orkestrą. Liaudies ir bajorų vaikai į mokyklą susirinkdavo ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš tolimesnių vietovių – Kuršo, Livonijos, Rygos, Švedijos.

Pašiaušės kolegijoje mokytojavo labai išsilavinę žmonės. Dėl aukšto mokymo lygio ir kvalifikuotų mokytojų ji tapo prestižine mokykla ir rimta konkurente netoli esančiai Kražių kolegijai. Pašiaušės kolegija buvo viena turtingiausių anuometėje Lietuvoje – jos bibliotekoje buvo sukaupta per pusantro tūkstančio tomų.

Aukštojo mokslo disciplinos Pašiaušės kolegijoje buvo dėstomos epizodiškai. Jėzuitų klierikams čia vykdavo moralinės teologijos studijos, jie pasiruošdavo kunigystės šventimams. Šešerius metus buvo skaitomi universitetiniai filosofijos ir teologijos kursai. 1773 metais panaikinus Jėzuitų ordiną, Pašiaušės kolegiją perėmė Edukacinė komisija. Buvo išsakyta mintis kolegijos bazėje steigti akademiją (tuometį universitetą), tačiau aplinkybės tam buvo nepalankios. Ištuštėjusia kolegija nebesirūpinta, jos pastatai pradėjo nykti. Iš kolegijos pastatų XIX a. viduryje Šiauliuose pastatyta dabartinė Juliaus Janonio gimnazija.

Mokslas, menas, dvasinis gyvenimas

Renginį „Pašiaušės jėzuitų kolegijos (1654–1773) istorijos puslapiai: mokslas, menas, dvasinis gyvenimas“ organizavo ŠU Humanitarinio fakulteto, Filosofijos ir antropologijos katedra, Lietuvos mokslininkų sąjungos skyrius „Salduvė“ (vadovas prof. Vaclovas Tričys) bei Šiaulių universiteto biblioteka, kurios direktorė Loreta Burbaitė vedė renginį. Minėjimas sulaukė gana daug klausytojų. Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška pasveikino konferencijos dalyvius, paskui buvo skaitomi pranešimai. ŠU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Stefanija Ališauskienė pristatė Krašto kultūros ir mokslo istorijos tyrimus, prof. V. Tričys priminė Šiaurės Lietuvos ir Šiaulių krašto mokslo istoriją, paminėjo šio krašto išradėjus, šviesuolius, kultūros veikėjus. Vienas jų – Šiauliuose gyvenęs Aleksandras Griškevičius, kuris 50 metų anksčiau nei amerikiečiai broliai Raitai sukonstravo lėktuvą. Šiaulių berniukų gimnaziją aukso medaliu baigęs Petras Vileišis, įsteigęs mechanines žemės ūkio padargų dirbtuves (1900 m.), spaustuvę lietuviškoms knygoms leisti (1904 m.), lietuviškų knygų knygyną (veikė iki 1913 m.), tačiau plačiausiai pasaulyje žinomas kaip geležinkelio tiltų konstruktorius. Su Šiaulių kraštu susiję ir Marija Pečkauskaitė, Zigmas Gėlė-Gaidamavičius, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė ir Pašiaušės kolegijos rektorius Kazimieras Alekna, parašęs dramas „Lemtingi dieviškos meilės ženklai virš Romos“, „Karališka gėlė“, kurios buvo pastatytos Vilniaus universitete.

Doc. dr. Stasys Šimaitis pristatė profesoriaus jėzuito Jono Nepreckio 1749 metais sudarytą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį. J. Nepreckis buvo ne tiktai kunigas, bet ir humanitarinių mokslų specialistas, jam buvo suteikta teisė inspektuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kolegijas ir jose dėstyti. 1749 ir 1750 metais jis dirbo Pašiaušės kolegijoje, domėjosi gamtos ir tiksliaisiais mokslais. Artimos ir mėgstamos buvo geografija, geodezija, kartografija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį parengė ir išleido panaudojęs savo per keliones po Lietuvą sukauptas geografijos, topografijos bei geodezijos žinias. Žemėlapyje niekur neminimas Lenkijos vardas – tartum protestas dėl prieš 180 metų pagal Liublino uniją netektų keturių vaivadijų. J. Nepreckis žemėlapį praturtino vertinga ir įdomia istorinių įvykių informacija: sukryžiuotais kalavijais ir datomis nurodė keletą vietų, kuriose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė per karus su Rusija ir Švedija turėjo lemtingų susirėmimų arba stovyklavo. Kairiajame apatiniame žemėlapio kampe yra patraukliai apipavidalinta žemėlapio antraštinė vinjetė. Ji įrėminta paukščio plunksnos su plastiškais užraitais pavidalo piešiniu. Piešinio fone įkomponuotas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas – Vytis. Vinjetėje nurodyta, jog žemėlapis spausdintas Niurnberge.

Paveikslo „Pirmieji jėzuitai Pašiaušėje“ sukūrimo aplinkybes bei turinį komentavo paveikslo autorius prof. Ričardas Garbačiauskas. Kurdamas paveikslą autorius turėjo įsigilinti į jėzuitų ordino istoriją bei dvasingumą. Paveiksle – keturių procesijoje einančių vienuolių kompozicija. Veidai, figūros kurtos pagal įspūdį padariusių ispanų jėzuitų šv. Pranciškaus Ksavero ir šv. Ignaco Lojolos tipažus.

Prof. Giedrė Čepaitienė pateikė Pašiaušės kolegijos rektoriaus jėzuito Gabrieliaus Šimkevičiaus pamokslų, rašytų XVII a. pradžioje – XVIII a. pabaigoje, kalbinę interpretaciją. Gabrielius Šimkevičius, kilęs iš Žemaitijos, Vilniaus akademijoje baigė retoriką, 1676 metais gavo šventimus ir buvo paskirtas į Pašiaušę. 1700–1703 metais dirbo Pašiaušės rektoriumi ir garsėjo pamokslais. Be to, rašė mokyklines dramas, atlikusias didaktinės priemonės vaidmenį.

Ypatingas renginio svečias buvo Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos rektorato namų vyresnysis tėvas Algimantas Gudaitis. Jis apibūdino jėzuitų istoriją bei dabartį Šiaulių krašte. Pradžią atsikuriančiai Lietuvos jėzuitų provincijai, galima sakyti, davė Kauno kunigų seminarijos auklėtinis Benediktas Andruška, 1903 m. kovo 3 dieną slapta nuo tėvų perėjęs Rusijos ir Austrijos sieną ir įstojęs į Jėzuitų naujokyną Galicijoje. Pabaigęs naujokyną ir padaręs pirmuosius įžadus studijavo senąsias kalbas, ruošėsi filosofijos studijoms, vadovavo klierikų chorui. 1908 m. rudenį pradėjo studijuoti filosofiją, 1913–1917 metais studijavo teologiją Lione, Prancūzijos Jėzuitų teologate. 1915-aisiais įšventintas į kunigus. 1930 metais T. B. Andruška atvyko į Šiaulius ir, radęs tinkamus namus vienuolynui, 1935 metais pradėjo statyti bažnyčią. B. Andruškos vardu pavadinta šalia stovinti katalikiška pradinė mokykla. „Jėzuitams malonu, – sakė t. A. Gudaitis, – jei kas nors šalia atranda prieglaudą. Apie 10 metų bažnyčioje renkasi anoniminių alkoholikų draugija. Galvoja pradėti rinktis turintys priklausomybę azartiniams lošimams. Viską darome didesnei Dievo garbei.“

 Minėjimas baigėsi diskusijomis, vertingais pasiūlymais. Mokslininkai ir studentai domėjosi ir Pašiaušės kolegijos veiklą pristatančia parodėle, kurią sudarė knygos, jėzuito Jono Nepreckio XVIII amžiuje sudarytas LDK žemėlapis bei Ričardo Garbačiausko paveikslas „Pirmieji jėzuitai Pašiaušėje“.

Šiauliai
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija