|
Italijoje užpultas S. Berluskonis
Gruodžio 13 dieną Italijos premjeras Silvijus Berluskonis po Milano mieste vykusio mitingo buvo užpultas ir sužeistas. Prie S. Berluskonio prisiartino žmogus su dekoratyvine skulptūrėle rankose ir smogė jam į veidą. Premjerui krentant, dar spėjo spirti jam koja. S. Berluskoniui išmušti keli dantys, keliose vietose prakirstos lūpos ir nosis. Po incidento S. Berluskonis išvežtas į ligoninę. Policija sulaikė premjerą užpuolusį vyriškį tai 42 metų Milano gyventojas Masimo Tartalja, anksčiau neturėjęs reikalų su teisėsauga.
Italijos premjero autoritetas vis labiau krenta. Prie kaltinimų įvairiomis aferomis prisidėjo ir įtarimai, kad S. Berluskonis dar 19891993 metais buvo susijęs su kelių nužudymų organizavimu. Dar tais laikais dabartinis šalies premjeras artimai bendradarbiavo su įvairių Italijos mafijos šakų ypač koza nostros ir kamoros vadeivomis.
Gruodžio 6 dieną Romoje vyko didžiulė pilietinė demonstracija, kurios dalyviai reikalavo S. Berluskonio atsistatydinimo. Demonstracijoje dalyvavo apie 150 tūkstančių žmonių, ją organizavo kelios pilietinės organizacvijos ir profsąjungų susivienijimai. Demonstracijos dalyviai nešėsi įvairius plakatus, Berluskonio iškamšas, skandavo: Berluskoni, atsistatydink ir Vagis, mafiozis, pajacas. Demonstracijoje dalyvavo ir kai kurie politikai, tarp jų ir kiek seniau Italijoje vykdytos antikorupcinės kampanijos Švarios rankos iniciatorius Antonijo Di Pietro. Jis pareiškė: Pradedame pilietinį pasipriešinimą ir tikimės nuversti šią fašistinę vyriausybę. Demokratijos valanda artėja. S. Berluskonio ekonominė ir socialinė politika didina skurda, o jo reputacija žemina Italijos vardą. Vyriausybėje veikiantys mafijos atstovai priima Italijai žalingus sprendimus. Demonstracijos dalyviai nukeliavo iki Laterano aikštės, kur įvyko masinis mitingas.
Italija ritasi į vis gilesnio ekonominio nuosmukio duobę, šalies visuomenėje pastebima vis daugiau susiskaldymo ženklų. Oligarchijos atsikūrimo procesai, įvardijami kaip berluskonizacija, labai pakenkė šiai valstybei. Kyla ir korupcijos lygis, o S. Berluskonis ciniškai užsipuola jį krikuojančių laikraščių (tarp jų ir krikščioniškų leidinių) redaktorius. Šalis pagal ekonominius rodiklius gerokai atsilieka ne tik nuo Prancūzijos, bet ir nuo Ispanijos. Pažangūs Italijos politikai ir pilietiniai judėjimai bei profsajungios siekia esminių permainų nuversti korumpuotą Berluskonio vyriausybę ir atkurti stabilumą po visą dešimtmetį trunkančios suirutės.
Giedrius Grabauskas-Karoblis
© 2009 XXI amžius
|