Netikrumais pertekusi demokratija
Algimantas Zolubas
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt gruodžio 9 dieną išspausdino iškilaus publicisto Viliaus Bražėno rašinį Demokratija ar idiokratija, kuriame autorius teigia, kad Vakarai į politinį žodyną įbruko žodį demokratija, kuri išstūmė tokias sąvokas kaip savivalda, laisvi rinkimai, laisvė, ir pavyzdžiais atskleidžia demokratijos grimasas bei ydas. Kai norima prastą vaistą įpiršti, blogą šunėką padaryti geručiu, netikusią idėją įsiūlyti, jiems duodamas gražus ar nesuprantamas pavadinimas, tarkim, lotyniškas ar graikiškas. Tuomet jau labiau veikia ne pats daiktas ar reiškinys, o jo pavadinimas. Taip yra ir su žodžiu demokratija. Šis žodis yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia liaudies valdymą. Turime lietuvišką atitikmenį savivalda. Tačiau kažkodėl vartojame tarptautinį, tarsi jis nuo to įgytų kažkokių mistinių galių. Kita vertus, paprastą žmogų nesuprantami žodžiai atbaido, jis su tokiu žodžiu, taigi ir su reiškiniu, nenori turėti reikalų. Taip ir yra: daugelis demokratijos išsigando nesuvokę, kad savivaldos būdu savo reikalus reikia tvarkyti patiems, patikėjo juos vakarykštiems prievartautojams. O tie, nusitvėrę mistinį žodį, kabina jį prie partijų pavadinimų (darbo demokratai, socialdemokratai, liberaldemokratai, naujieji demokratai, krikščionys demokratai), tarsi demokratinėje valstybėje greta jų veiktų ir nedemokratinės partijos. Tačiau jei toks tarptautinis žodis priimtas ir mūsų kalboje prigijęs, tenka jį vartoti, su juo nagrinėti savivaldos reiškinį.
|