2010 m. sausio 6 d.
Nr. 1
(1786)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kalėdiniai linkėjimai Šventajai Žemei

Mindaugas BUIKA

Jeruzalės lotynų apeigų katalikų
patriarchas Fuadas Tualis (centre)
pristato savo kreipimąsi
2009 metų Kalėdoms

Šv. Kalėdų iškilmės Betliejaus šventovėje

Taika primena utopiją, bet viltis lieka

Kalėdų iškilmės Šventojoje Žemėje praėjo gana taikiai, jose neįprastai gausiai dalyvavo vietiniai krikščionys ir užsienio piligrimai, tačiau neišspręstų politinių problemų atgarsiai buvo ryškūs Bažnyčios hierarchų šventiniuose pareiškimuose. Apie tai tarptautinės žiniasklaidos plačiai apžvelgtame tradiciniame Kalėdoms skirtame apaštaliniame laiške rašė ir Jeruzalės lotynų apeigų katalikų patriarchas palestinietis Fuadas Tualis. Su Kristaus Gimimo švente sveikindamas visus regiono gyventojus – palestiniečius ir izraeliečius, krikščionis, musulmonus, judėjus ir druzus bei kviesdamas ta proga melstis už fundamentalias taikos ir vilties, meilės ir dosnumo, užuojautos ir asmens orumo vertybes, aptarė ir sudėtingą Šventosios Žemės visuomeninio gyvenimo situaciją.

Pirmiausia ganytojas pripažino, kad visos svajonės apie sutaikytą Šventąją Žemę šiandien atrodo kaip utopija. Nepaisant visų tarptautinių pastangų – jos yra vertintinos ir remtinos kaip geros valios siekis – Izraelio ir Palestinos arabų konfliktas tęsiasi ir per praėjusius metus nepasirašytas joks susitarimo dokumentas. Nors daug yra kalbama apie būtinybę sukurti palestiniečių valstybinį židinį, kad jie galėtų gyventi taikoje ir darnoje su savo kaimynais izraeliečiais, tačiau tos valstybės iki šiol nėra, o žeminančios okupacinės sąlygos lieka pagrindiniu smurtinių konfliktų šaltiniu.

Patriarchas F. Tualis pateikė tokius vietinių žmonių gyvenimą sunkinančius faktus: gyvenamųjų namų nugriovimas rytinėje arabiškoje Jeruzalės dalyje (izraeliečiai teigia, jog senus namus reikia išardyti, kad būtų statomi nauji biurai sostinėje), taip pat besitęsianti ekonominė Gazos ruožo blokada. Dėl trinkančio aprūpinimo geriamuoju vandeniu palestiniečių teritorijose iškilęs pavojus 1,5 milijono žmonių sveikatai, kurių didesnė dalis yra vaikai iki 14 metų.

Dėl teroristinių išpuolių baimės pastatyta Palestiną dalijanti vadinamoji „separacijos siena“ labai apsunkina žmonių judėjimą, o kai kuriais atvejais atskyrė netgi šeimos narius.

Skatinant bendrąsias taikos derybas šie svarbūs kasdienei egzistencijai klausimai turi būti neatidėliotinai sprendžiami. Patriarcho F. Tualio nuomone, palestiniečiai ir izraeliečiai turi apsikeisti kaliniais ir pradėti derybas dėl galutinio Jeruzalės miesto statuso. Šis miestas, laikomas visų trijų bendrąsias šaknis turinčių religijų – judaizmo, krikščionybės ir islamo – šventove, yra pašauktas būti visų jo gyventojų taikaus sambūvio miestu, teigiama Šventosios Žemės katalikų vadovo kalėdiniame kreipimesi.

Nepaisant visų šių dar neišspręstų problemų, ganytojas pabrėžia gyvos vilties palaikymo svarbą, kadangi viltis reiškia priešinimąsi blogiui. Šią viltį skatina ir pozityvūs ženklai, pavyzdžiui, žydų kolonistų gyvenviečių kūrimo vakariniame Jordano krante dalinis sustabdymas, ko iš Izraelio reikalauja dabartinė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė. Taip pat okupuotose teritorijose gerokai sumažintas karinių kontrolės punktų skaičius, kas labai palengvino žmonių judėjimą. Patriarchas F. Tualis pažymėjo, kad viltį stiprina ir tarptautinės bendruomenės (ypač Europos Sąjungos) dosnumas materialiai išsekusiems Palestinos gyventojams, pirmiausia prieš metus vykusio karo išgriautame Gazos ruože. „Po Gazos karo susidarė ištisa vyriausybių, Bažnyčių ir individų solidarumo grandinė. Mes esame dėkingi visiems donorams ir pažadame už juos melstis per Kalėdas“, – pabrėžė ganytojas.

Popiežiaus Benedikto XVI  vizito reikšmė

Su ypatinga pagarba jis prisiminė pavasarį vykusį popiežiaus Benedikto XVI vizitą į Šventąją Žemę kartu dėkodamas Jordanijos, Izraelio ir Palestinos vadovams už jo svetingą priėmimą. Šventasis Tėvas čia buvo atvykęs kaip taikos ir susitaikymo piligrimas, teigė patriarchas F. Tualis, primindamas Popiežiaus raginimus nutraukti kraujo praliejimą, teroristinius išpuolius ir kitus smurto aktus. Prie raginimų dar galima pridėti „daugiau jokio antisemitizmo, jokios islamofobijos, jokios baimės ir neapykantos“, sakė Šventosios Žemės katalikų ganytojas. Svarbi buvo Benedikto XVI paskata regione stiprinti tarpreliginį ir ekumeninį dialogą ir padrąsinimas vietinei krikščionių bendruomenei, kad ji, nepaisant visų sunkumų, nepaliktų savo gimtųjų vietų, mūsų tikėjimo lopšio, bet aktyviai dalyvautų tvarkant visuomeninius reikalus.

Jeruzalės patriarchas savo kreipimesi Kalėdų šventėms priminė ir kai kuriuos konkrečius Šventojo Tėvo vizito rezultatus. Pavyzdžiui, Izraelio turizmo ministerijos duomenimis, Popiežiaus vizito proga į regioną buvo atvykę apie 330 tūkstančių  piligrimų. Per visus 2009 metus Šventoji Žemė sulaukė 2,7 milijono piligrimų ir turistų, tai yra tokio skaičiaus, kuris buvo pasiektas jubiliejiniais 2000 metais. Piligrimų ir turistų priėmimas ir aptarnavimas – prekyba, viešbučiai, restoranai – yra vienas pagrindinių Šventosios Žemės gyventojų pajamų šaltinių ir šio verslo klestėjimas padeda sumažinti jų migraciją.

Patriarchas F. Tualis nurodė ir naujos vaikų ligoninės Betliejuje, pavadintos Benedikto XVI vardu, statybą. Šią svarbią sveikatos apsaugos instituciją finansuoja Italijos bažnytinės ir valstybinės organizacijos ir Jono Pauliaus II fondas. Per praėjusį vizitą popiežius Benediktas XVI palaimino pradėto statyti Madabos katalikų universiteto Jordanijoje kertinį akmenį. Tikimasi, kad ši patriarcho F. Tualio gimtinėje įsteigta aukštoji mokykla turės tokią pat reikšmė, kaip dabartinis Betliejaus katalikų universitetas, kuriame studijuoja ir kitų tikybų jauni žmonės. Šventojo Tėvo paraginimu bei dosnia parama Jeruzalėje vyksta gyvenamųjų namų statyba jaunoms šeimoms, kurios čia patiria didelį būsto stygių.

Taip pat buvo prisiminta, kad lapkričio mėnesį buvo beatifikuota pirmoji naujųjų laikų Šventosios Žemės palaimintoji. Tokios garbės nusipelnė iš Jeruzalės kilusi palestinietė vienuolė sesuo Marija Alfonsina Gatas, kuri įkūrė Šventojo Rožinio seserų kongregaciją. O 2010 metų spalio mėnesį popiežiaus Benedikto XVI sprendimu Vatikane bus šaukiama Artimiesiems Rytams skirta Vyskupų Sinodo asamblėja, kurioje pasaulio hierarchai išsamiai aptars regiono Bažnyčios iššūkius. Baigdamas kalėdinį pareiškimą patriarchas F. Tualis pažymėjo, kad Šventosios Žemės gyventojams didžiausia dovana yra ne pinigai ir materialinė gerovė, bet taika, kurios jie yra nusipelnę ir kurios meldžia savo Viešpatį.

Politikai turi rasti kelią prie savųjų „prakartėlių“

Panašūs palinkėjimai jo buvo išsakyti ir Kalėdų nakties šv. Mišių homilijoje, per iškilmių celebravimą pačioje Betliejaus šventovėje. Jėzaus gimtasis miestas yra Palestiniečių savivaldos autonominėje teritorijoje, todėl gruodžio 25 dienos pamaldose tradiciškai dalyvavo Palestinos prezidentas Machmudas Abasas ir ministras pirmininkas Salamas Fajadas bei gausus būrys diplomatinio korpuso atstovų. Prie stačiatikiams priklausančios Betliejaus Jėzaus Gimimo bazilikos esančioje katalikų šv. Kotrynos bažnyčioje kartu su patriarchu F. Tualiu pamaldas koncelebravo Šventosios Žemės pranciškonų kustodijos kunigai.

Atkreipęs dėmesį į Palestinos tradicinį  pavadinimą „Šventoji Žemė“, patriarchas F. Tualis homilijoje sakė, kad šios šalies šventumas turi būti tvirtinamas laisvės, teisingumo, meilės, susitaikymo, taikos ir saugumo kvėpavimu. Deja, to dar toli gražu nėra. Ir Šventojoje Žemėje gyvenantys žmonės dar negali šios šalies garbingo vardo įprasminti savuoju šventumu. Kol kas čia gyvenančios tautos dar nejaučia tarpusavio broliškumo ir neretai įsivyrauja priešiškumas bei neapykanta. Kaip ir Kristaus istorinio gimimo dramoje, kai nepriimtas Betliejaus namuose, Jis turėjo gimti priemiesčio tvarto ėdžiose, taip ir dabar daug šios žemės žmonių dėl kitų neteisingumo priversti geresnio likimo ieškoti svetur.

Patriarchas meldė, kad panašiai, kaip Evangelijoje minimi trys išminčiai, vedami Žvaigždės,  nusižeminę vyko pagarbinti gimusio Išganytojo, taip ir konfliktuojantys tautų vadovai ras kelią prie savųjų „prakartėlių“ ir geriau suvoks Kalėdų mokymą apie nuolankumo, supratimo ir susitaikymo svarbą. Žmonėms reikia taikos, bet ne pasaulio taikos, kuri remiasi jėga ir prievarta, bet Dievo taikos, kuri grindžiama teisingumu ir žmogiškuoju orumu. Guosdamasis Betliejaus Kūdikiu, kad regiono žmonės yra pavargę dėl daugybės tuščių politikų kalbų, neišpildytų pažadų, teigiamų rezultatų neduodančių konferencijų ir derybų, Jeruzalės arkivyskupas prašė suteikti mums savosios kantrybės, savosios meilės ir švelnumo. Vis dėlto lieka viltis, kad atsivers širdys, išnyks pasidalijimai ir bus nugriautos sienos. „Tegul Dievo malonė ir meilė visų tikybų ir tautybių žmonėms padeda siekti taikos. Tegul kiekvienas asmuo savojoje srityje darbuojasi dėl Dievo Karalystės atėjimo, kuri yra meilės ir teisingumo karalystė“, – linkėjo Kalėdų šv. Mišių homilijoje patriarchas F. Tualis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija