|
Sausio 13-ąją prisimenant
|
|
Stasio POVILAIČIO piešinys
|
Besiskleidžiančius žiedus išskynė
Okupanto plieninė ranka,
Kad norėjo apginti Tėvynę,
Dengdami ją sava krūtine.
Susipynę jie rankom skandavo:
Lietuva, Lietuva, bus laisva!
Bet šarvuočiai artėjo, alsavo.
Degdami pikto keršto liepsna.
Nepabūgo jų mūsų didvyriai
Guldė galvas po tankų vikšrais.
O aukštybėj virpėjo žvaigždynai,
Gaudė varpas tėvynės laukais.
Nematysite tekančios saulės
Ir rasos nebraidysit šaltos,
Nebesveikins sugrįžusios pempės
Tik prie kapo jų metai sustos.
Graudžios ašaros motinų rieda
Ant įspausto kryželio smėly
Paskutinį jiems Requiem gieda
Aido garsas palieka širdy.
Jau šiandien kauburėliai supilti
Skęsta jūroj gražiausių gėlių.
Jų dvasia kviečia žmones pakilti,
Nors sunku eiti laisvės keliu.
Nusineš amžinai daugelį metų
Ant istorijos laiko sparnų
O ant girgždančių TSKP ratų (baisių)
Kraujo antspaudai tragiškų dienų.
Pažiūrėkite jūs, staliniečiai,
Į sukruvintas savo rankas.
Neilgai kaustys Lietuvą pančiai
Po kančios ji švęs Velykas.
Lenkia galvas žmonių milijonai
Prieš narsiuosius Tėvynės vaikus.
Nors jų kūnai nebylūs lavonai,
Bet dvasia jų gaivina visus.
Sesuo Anastazija LADAUSKAITĖ
(Dievo Apvaizdos seserų kongregacija, Panevėžys)
© 2010 XXI amžius
|