Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Mokslininkas, keliautojas, kolekcininkas, bajoras…

Dail. Stasys POVILAITIS

Viktoras Oranskis su bajorų kanclerio regalijomis

Batika iš Kenijos Autoriaus nuotraukos

Kryžiai iš Etiopijos XX a. antroji pusė, bronza

Kenijoje, Indijos vandenyno pakrantėje, Mombasos atrakcionų parke su smaugliu Nuotrauka iš V. Oranskio asmeninio archyvo

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje Kaune 2010 m. pradžioje buvo atidaryta muziejui dovanotų technikos mokslų daktaro, Bajorų karališkosios sąjungos kanclerio, kolekcininko Viktoro Oranskio surinktų dailės dirbinių, archeologinių radinių ir suvenyrų paroda. Parodos atidaryme dalyvavo muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Kęstutis Ignatavičius ir muziejaus Taikomosios dailės skyriaus egiptologas Tadas Rutkauskas.

Ekspoziciją sudaro Egipte, Kenijoje, Etiopijoje ir Šri Lankoje įsigytos vertingos statulėlės, kaukės, amuletai bei kiti įdomūs kultūrinį, religinį ir etnografinį šių šalių palikimą įamžinantys dirbiniai. Senovės Egipto kolekciją V. Oranskis sukaupė 1972–1978 metais, kai pagal Jungtinių Tautų mokslininkų mainų programą dirbo dėstytoju Kairo universitete. Gausiausią eksponatų dalį sudaro fajanso dirbiniai, iš kurių išskirtinos dvi udžat akys. Tai populiariausi senovės Egipto amuletai. Ypač vertinga ovalo formos plaketė su Amenhotepo III (1390–1352 m. pr. Kr.), garsaus Naujosios karalystės valdovo, vardu.

„Bene vertingiausia mano kolekcijoje yra granitinis Egipto faraono biustas ir iš bazalto, paties kiečiausio akmens, sukurta moters galva. Jos pirktos Egipto antikvariatuose. Antikvarai teigė, kad tiems dirbiniams yra 4000 metų“, – teigia V. Oranskis.

Kiti vertingi eksponatai – tai apie 50 ritualinių dievų ir deivių skulptūrėlių, skirtų apsaugoti žmones nuo blogų dvasių. Įdomios senovėje šventais laikytų gyvūnų, paukščių, vabzdžių degtukų dėžutės dyžio skulptūrėlės. Keletas eksponatų gali būti retų originalų kopijos vadinamosios replikos. Identifikuoti arba atributuoti rinkinio eksponatus ėmėsi muziejaus specialistai Tadas Rutkauskas ir Aldona Snitkuvienė. Kai kurių radinių tyrinėjimas kartais užtrunka net dešimtmečiais, o neretai pavyksta padaryti ir didelių atradimų.

Paklaustas apie bajorišką kilmę, V. Oranskis papasakoja: „Mano protėviai – iš gausios garbingos ir karingos giminės. Jie gyveno tarp dabartinių Varėnos ir Lydos miestų. Jų pavardė „Vainiai“ kilusi iš slaviško žodžio „voin“, t. y. karys. Mūsų giminėje buvo ir keletas ypač žymių žmonių – tai Vilniaus vyskupai dėdė ir sūnėnas Benediktas ir Abraomas Vainiai. Pastarasis buvo Žemaičių, vėliau – Vilniaus vyskupas. Jam būnant ganytoju, Vilniaus Arkikatedroje buvo įruošta ir pašventinta Šv. Kazimiero koplyčia. Vyskupo Abraomo nurodymu buvo atidarytas šv. Kazimiero karstas. Jame rasti gerai išsilaikę šventojo palaikai. Apie tai patvirtina ir didelis sieninės tapybos darbas Šv. Kazimiero koplyčioje. Nuo Vainių kamieno atsirado Voinoranskių šaka. Jie buvo unitai. Į katalikybę perėjo XIX amžiuje. Antroji pavardės dalis „orani“ – nuo Varėnos miesto, kuris lenkiškai buvo vadinamas Orani. Voinoranskių giminėje vėlgi buvo du vyskupai. Tai Pachomijus, Vilniaus unitų vienuolyno generolas, ir Adomas – Lucko vienuolyno generolas. Vyskupai Pachomijus ir Adomas gyveno XVII–XVIII amžiuose. Beje, vyskupų Abraomo ir Benedikto palaikai ilsisi Vilniaus Arkikatedros požemyje, o jų portretai saugomi Vilniaus dailės muziejuje. Pagal tikėjimą vieni mano protėviai buvo katalikai, kiti – graikų katalikai, treti – stačiatikiai. Iš stačiatikių, turėjusių jau Vainių Jasineckių pavardes, žymiausias buvo Krymo arkivyskupas Lukas. 1996 metais jis buvo paskelbtas stačiatikių šventuoju. Mirė 1961 metais.“

Toliau V. Oranskis pasakoja, kad vyskupas Lukas pagal pirmąjį išsilavinimą buvo gydytojas chirurgas. Antrojo pasaulinio karo metu, būdamas tremtiniu ir kaliniu Krasnojarsko krašte, Sibire, dirbo kaip gydytojas, išgelbėjo apie 800 sužeistų kareivių gyvybių.

„Šią dovaną skiriu Lietuvos vardo tūkstantmečiui, – sako V. Oranskis.– Vėl ruošiuosi naujoms kelionėms į egzotiškus kraštus, ten tikiuosi įsigyti ką nors įdomaus.“  

© 2010 „XXI amžius“