Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

„Autentiško šventumo milžinas“

Popiežius Benediktas XVI apie šv. Pranciškų

Mindaugas BUIKA

Popiežius suteikia palaiminimą bendrosios audiencijos dalyviams

Bažnyčios atnaujinimas bendrystėje su hierarchais

Iš popiežiaus Benedikto XVI bendrųjų trečiadienio audiencijų katechetinių pokalbių apie viduramžių žymiuosius teologus ir šventuosius ypač didelio susidomėjimo susilaukė jo komentaras apie šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) gyvenimą ir darbus. Sausio 27 dienos susitikime kalbėdamas apie šį didžiausios Katalikų Bažnyčios vienuolijos įkūrėją, Šventasis Tėvas jį pavadino autentiško šventumo milžinu ir sektinu pavyzdžiu. Kitas svarbus katechezėje iškeltas šv. Pranciškaus veiklos aspektas – tai siekimas atnaujinti Bažnyčią bendrystėje su hierarchais bei palaikant dialogą su kitomis religijomis – ypač islamu.

Bažnyčios teismas turi siekti objektyvios tiesos

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Romos Rotos tribunolo nariais

Gailestingumo negalima supriešinti su teisingumu

Sausio 29 dieną susitikęs su Vatikano aukščiausiojo teismo – Romos Rotos tribunolo – nariais popiežius Benediktas XVI sutelkė dėmesį į šios institucijos darbo vaidmenį iš triplanės teisingumo, gailestingosios meilės ir tiesos perspektyvos. Susitikimas buvo skirtas naujų teismo veiklos metų inauguracijai. Romos Rota daugiausia tiria santuokos anuliavimo bylas, todėl Šventasis Tėvas savo kalboje kaip tik svarstė šio sakramento ypatybes, kurios svarbios tuo, kad Bažnyčioje sudarytos santuokos sakramentiniai saitai yra nenutraukiami. Juos bažnytinis tribunolas atskirais atvejais gali tik anuliuoti, tai yra pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo pradžios.

Malda ir tikėjimas padėjo ištverti sunkumus

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Mons. Alfonsą Svarinską sveikina Sąjūdžio atstovai

Sausio mėnesio paskutinio šeštadienio popietę į Vilniaus Arkikatedrą suplaukė neįprastai gausus tikinčiųjų būrys ne tik iš sostinės, bet ir įvairių šalies miestų bei miestelių: tądien buvo aukojamos šv. Mišios už nenuilstantį Katalikų Bažnyčios tarną, Lietuvos partizanų kapelioną monsinjorą Alfonsą SVARINSKĄ, sulaukusį gražų 85-erių gyvenimo metų jubiliejų.

Džiaugėsi galintys būti Kristaus liudytojais

Vienijo bendra giesmė

Krikščionių vienybės savaitės pabaigoje, sausio 24 dienos vakare, į Klaipėdos katalikų Kristaus Karaliaus bažnyčią rinkosi miesto krikščionys maldai.

Sekmadienio vakaro šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ kartu su mons. Arvydu Ramonu (kuris pasakė pamokslą) bei kurijos kancleriu kan. Remigijumi Saunoriumi.

Pasibaigus šv. Mišioms prie altoriaus žengė Klaipėdos krikščioniškų bendruomenių atstovai maldai: kun. Reincholdas Moras (Evangelikų Liuteronų Bažnyčia), Joakim Storck („Išganymo armijos“ bendruomenė), Sharon Brubaker (Lietuvos krikščioniškojo koledžo kapelionė), Vytautas Baranauskas (Evangelikų baptistų bendruomenė), Saulius Karosas („Miesto bažnyčios“ pastorius) bei Romos Katalikų Bažnyčios atstovai: mons. A. Ramonas, kan. R. Saunorius,  kun. Romualdas Vėlavičius, kun. Juozas Deveikis, kun. Alvydas Vaitkevičius, kun. Virgilijus Poškus, kun. Vytautas Norbutas, kun. Saulius Stumbra.

Apie naujųjų laikų pagonis, kryžius ir gėjų paradus

Mūsų visuomenę kankina daug sopulių: ir didėjantis skyrybų skaičius, ir mažėjantis gimstamumas, ir negimusios gyvybės žudymas (abortai), ir santuoką pakeičiančios įvairios „partnerystės“ formos. Vis dažniau nusigręžiama nuo tradicinės šeimos ir krikščioniškų vertybių. Tai būdinga ne tik pasauliui atsivėrusiai Lietuvai, bet ir visai krikščioniškajai Europai. Krikščioniškieji principai ir reikalavimai tampa nepopuliarūs europiečiams, o tarp jų plinta kitos ideologijos ar religijos.

Prisiminti vienuoliai bazilijonai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos muziejuje. Iš kairės: Virginija Vaitiekūnienė, t. Pavlo Jachimecas OSBM, t. Josafatas Chaimikas OSBM, Kupiškio švietimo skyriaus vyr. specialistė Irena Mockuvienė, t. Martynas Chaburskis OSBM, L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Zita Sabaliauskienė ir gimnazijos direktorius Virgilijus Žilinskas

Sausio 25–26 dienomis Kupiškio rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras (direktorė Jurgita Trifeldienė) organizavo tarptautinį seminarą „Rytų apeigų katalikai Lietuvos istorijoje“, kurioje dalyvavo svečiai iš Ukrainos: t. Martynas Chaburskis OSBM ir t. Josafatas Chaimikas OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo Jachimecas OSBM ir šio straipsnio autorė. Dar 2009 m. lapkričio 16 dieną vienuoliai bazilijonai susitarė su Kupiškio švietimo skyriaus vedėju Rimantu Jociumi ir jo pavaduotoju Vytautu Knizikevičiumi plačiau paskleisti žinias apie ne itin daug Lietuvoje žinomus Rytų (Graikų) apeigų katalikus. Įgyvendinant šią idėją ir buvo suorganizuotas seminaras.

Biržų garbė

Biržų klebonas kun. Dalius Tubys

Biržų žmonės tradiciniame konkurse  „Metų biržiečiai“ kasmet išrenka žmogų, labiausiai nusipelniusį Biržų kraštui. 2009 m. pabaigoje buvo paskelbtos nominacijos: Biržų garbė, metų šviesuolis, politikas, mokytojas, medikas, geradaris, kultūros  puoselėtojas, drąsuolis, verslininkas, ūkininkas, moksleivis, sportininkas, šeima, valdininkas.

Biržų parapija „Biržų garbe“ vėl išrinko kleboną kun. Dalių Tubį – už ypatingą gebėjimą pajusti biržiečių nuotaiką, suprasti jų išgyvenimus ir džiaugsmus, perteikti Dievo Žodį su didžia meile, pasiaukojimu, įsiklausant į kiekvieno aimaną ir džiaugsmą. Per visus metus kun. D. Tubys  parapijiečius nudžiugina iš kitų parapijų pakviestais draugais ir kaimynais. Biržų  parapijos  žmones  džiugino  Vilniaus bernardinų bažnyčios kunigas  ir Mažosios radijos direktorius Julius Sasnauskas, kunigai Astijus, Ričardas Doveika bei kiti  pamokslininkai. Nė vienas renginys, kurį organizuoja parapijiečiai, katalikės moterys, katechetai bei tikybos mokytojai, „Caritas“, pranciškonai, Marijos legionas, „Tau“ dvasinio fakulteto  skyrius, neapsieina be klebono  palaikymo, užtarimo, pamokymų. Jis visada būna su visais mumis.

Metų žmogus – klebonas

Kun. dr. Darius Trijonis

Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ organizuotuose „Metų žmogaus“ rinkimuose laimėjo Plikių klebonas teologijos mokslų daktaras kun. Darius Trijonis. Jis apdovanotas Stiklinio angelo skulptūrėle ir 1000 litų premija. Šiai nominacijai buvo pasiūlyta 14 įvairių profesijų rajono žmonių. Telšiuose gimęs ir augęs, Romoje studijavęs jaunasis kunigas šioje parapijoje dirba dar tik pustrečių metų. Didelio žmonių palaikymo jis sulaukė už Plikių bendruomenės sutelkimą, švietėjišką ganytojišką veiklą, gebėjimą įkvėpti tikėjimą ir viltį. Už kun. D. Trijonį balsavo ne tik Plikių parapijos, Kretingalės seniūnijos, bet ir žmonės iš Telšių, Klaipėdos.

Pagalba šalia esantiems

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Veprių ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikams perduotos dovanėlės

Į Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą VO „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys kreipėsi ne pirmą sykį ir buvo išgirstas. Iš jo ir A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo Veprių ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikai prieš Kalėdas gavo dovanėles. Dovanėles šios įstaigos vaikučiai gauna antrą kartą – pirmą kartą vepriškiai dovanėles gavo prieš aštuonerius metus.

Plungės Lurdas

Dalia Šimkutė

Plungės Lurdas žiemą

Paklausus plungiškio, ką miestelyje būtų galima parodyti užklydusiam svečiui, turbūt dažnas paminėtų kunigaikščių Oginskių rūmus, parką, praktikuojantis katalikas dar parodytų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią ir tik retas prisimintų praėjusio amžiaus pradžioje įkurtą Lurdą.  

Už Plungės Lurdą turime būti dėkingi paskutinio Plungės valdytojo Mykolo Mikalojaus Oginskio žmonai Marijai Skuževskai-Oginskienei. 1903 metais ji iš Krokuvos į Plungę pasikvietė Jėzaus Širdies seserų kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską, kuri vadovavo mergaičių prieglaudai. Plungėje ne kartą lankėsi ir širdiečių kongregacijos vadovė iš Prancūzijos Mari de Grand. Ji parapijos klebonui pasakė norinti Plungėje pastatydinti Lurdo grotą. Su kun. V. Jarulaičiu buvo parinkta tam tinkama vieta prie Babrungo. Vienuolijos vyresnioji paprašė M. Oginskienės pinigų nupirkti iš P. Uznevičiaus sklypą Lurdui. Už M. Oginskienės dovanotus 5000 rublių kun. V. Jarulaitis prie Babrungo nupirko maždaug 2 ha sklypą. 1905 metais S. Zakževska iš Paryžiaus atvežė kongregacijos vyresniosios Plungės Lurdui dovanotą Švč. Mergelės Marijos statulą. Ta statula 1905 m. spalio 30 dieną buvo pastatyta pababrungyje ant akmens po atviru dangumi. 1906 metais upės skardyje imta mūryti uola. Pritrūkus pinigų, palikta aukų dėžutė. Iš aukų baigta įrengti uola ir ten padėta Švč. Mergelės Marijos statula. Lurdas pašventintas 1906 metais.

Prelato Kazimiero Dulksnio šimtmečio jubiliejui 

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Prelatas Kazimieras Dulksnys Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Tarp dvasininkų, okupacijos metu tyliai ir atkakliai dirbusių savo darbą, kentėjusių sovietų persekiojimus, lagerių kančią, pastoracine veikla stiprinusių žmonėms tikėjimą ir viltį – ir prelatas Kazimieras Dulksnys (1910 02 09–2001 12 09). Šimtmečio gimimo jubiliejus įgalina prisiminti šią neeilinę asmenybę.

Prelatas Kazimieras Dulksnys gimė 1910 m. vasario 9 dieną Kupiškio parapijoje, Skodinių kaime, Juozo ir Veronikos Dulksnių šeimoje, kurioje dar augo brolis Povilas ir keturios seserys: Adelė, Akvilė, Ona ir Marijona. Kazimieras mokėsi Kupiškio pradžios ir vidurinėje mokyklose (baigė 1926 m.), Rokiškio gimnazijoje. Kauno kunigų seminariją baigė 1935 metais, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.