Pirmasis puslapis
Fotografija
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus susitikimas su akademikais

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina akademikų šeimas

Prieš paviršutiniškumą ir banalumą

Greta Vatikane veikiančių mokslinių institucijų – Popiežiškosios mokslų akademijos, Popiežiškosios gyvybės akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos – yra tyrimų grupės, kurių veiklos sritis – teologija, kultūra ir menas, kurios taip pat turi tradicinius popiežiškųjų akademijų titulus. Sausio 28 dieną su jų atstovais bendroje metinėje konferencijoje susitikęs popiežius Benediktas XVI pabrėžė jų veiklos svarbą plėtojant krikščioniškas vertybes ir tradicijas šiandienos sąlygomis. Susitikime dalyvavo Šv. Tomo Akviniečio akademijos, Teologijos akademijos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo akademijos, Tarptautinės mariologijos akademijos, Meno ir literatūros akademijos „dei Virtuosi al Pantheon“, Romos archeologijos akademijos ir „Cuttorum Martyrum“ akademijos nariai.

Turime naują vyskupą

Vyskupas nominatas Arūnas Poniškaitis gimė 1966 m. rugpjūčio 1 dieną Žvirgždaičių parapijos Vyšpinių kaime, pakrikštytas Griškabūdžio bažnyčioje Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Penktadienį LVK pranešė, kad popiežius Benediktas XVI Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru paskyrė Vilkaviškio vyskupo generalvikarą monsinjorą dr. Arūną Poniškaitį.

Vyskupas augziliaras arba (arki)vyskupijos ordinaro pagalbininkas talkina (arki)vyskupui Ganytojo darbe. Vyskupus pagalbininkus įprasta skirti į diecezijas, kuriose platus sielovados ir administracinės veiklos laukas. Nuo 1991 metų Vilniaus arkivyskupijos vyskupo augziliaro pareigas eina vyskupas Juozas Tunaitis, sulaukęs garbingo amžiaus.

Vytis Lietuvos istorijoje

Benjaminas ŽULYS

Knygos „Lietuvos Vytis“ pristatymo akimirka. Centre – prof. Juozas Galkus, dešinėje – vienas parodos organizatorių prof. S. Sajauskas

Ne vienoje liaudies dainoje minimas žirgelis juodbėrėlis. Lietuviai nuo seno labai vertino arklį  – ne vien kaip  gyvąją ūkininkavimo jėgą, bet ir šaunų geradarį, galintį „nunešti šimtą mylių pas mielą mergelę“. O ginkluotas karys ant žirgo tapo Vyčiu, patikimu tėvynės gynėju, išvejančiu atėjūnus. Todėl neatsitiktinai žirgas lietuvių heraldikoje (herbotyroje) yra svarbiausias ženklas, Lietuvos valstybingumo, tautos gyvybingumo, nepriklausomybės simbolis.

Padalytos ir suvienytos Europos akimirkos

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Austrijos ambasadorius dr. Helmutas Kioleris (viduryje) su Vilniaus Santaros vidurinės mokyklos jaunimu ir dėstytojais

Daugiau nei mėnesį šalies miestuose eksponuojama žymios austrų fotomenininkės ir kultūros veikėjos Barbaros Zeidler fotografijų paroda „Europa – padalyta ir suvienyta“. Beveik pusėje tūkstančio nuotraukų užfiksuoti kultūriniai skirtumai, socialinės permainos, vykusios besiplečiančioje Europoje per 20 metų. Sostinės gyventojai ir svečiai, prieš pat Naujuosius metus apsilankę Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, su paroda jau spėjo susipažinti. Renginio iniciatorė – Austrijos ambasada Lietuvoje.

Fotografijoms nereikia paaiškinimų

Bronius VERTELKA

Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas ir šalies Fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis (trečias iš kairės) ir Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė (viduryje) su Panevėžio fotografais parodos atidarymo metu

Sausio 13-ąją Panevėžio dailės galerijoje atidaryta paroda „Lietuvos spaudos fotografija 2009“. Parodoje 59 autoriai pristato 140 fotografijų, atspindinčių praėjusių metų Lietuvos gyvenimo akimirkas.

Jau aštuntą kartą surengtame Lietuvos spaudos fotografijų konkurse dalyvavo 152 autoriai, tarptautinei vertinimo komisijai pristatę per 6 tūkstančius fotografijų. Tarp jų – ir septyni panevėžiečiai fotografai: Algimantas Aleksandravičius, Stanislovas Bagdonavičius, Valentinas Pečininas, Stasys Povilaitis, Andrius Repšys, Tomas Stasevičius bei Gintaras Lukoševičius.

Fotografijos meistras

Bronius VERTELKA

Apie fotomenininką Povilą Karpavičių bei jo kūrybą kalbėjo (iš kairės) panevėžietė fotomeistrė Irena Giedraitienė ir Šiaulių fotografijos muziejaus darbuotojos Jurga Sokienė bei Deimantė Kondrotaitė

Gruzijoje gimusio, Kaune gyvenusio Povilo Karpavičiaus fotografijų paroda, skirta fotografijos maestro 100-mečiui, atidaryta vasario 3-ąją Panevėžio fotografijos galerijoje. Joje pristatytos 24 originalios nuotraukos bei apie kūrėją pasakojantys stendai.

Parodą pristatė ją rengusios Šiaulių fotografijos muziejaus darbuotojos Jurga Sokienė ir Deimantė Kondrotaitė. Tai pirmoji tokia išsami paroda, pristatanti P. Karpavičių. Fotomenininkas pri-pažinimą pelnė dar 1957 metais Vroclave (Lenkija) vykusioje  parodoje. Jo kūrybos paroda pernai vyko Rygos fotografijos muziejuje. Šiaulių fotografijos muziejus saugo apie 2 tūkstančius P. Karpavičiaus darbų, 300 negatyvų, nemažai vertingos medžiagos apie šį kūrėją.

Kaunas – Lietuvos aukštųjų mokyklų sostinė

Kazimieras Dobkevičius

Kauno Maironio gimnazija. Prieš 90 metų čia buvo pasirašytas Aukštųjų kursų steigimo aktas

2010 m. sausio 27 dieną sukako 90 metų, kai buvo įkurti Aukštieji kursai, iš kurių kilo visos Kauno aukštosios mokyklos. Šia proga Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemės ūkio ir Vytauto Didžiojo universitetai surengė iškilmes, kurių metu šių aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė susitarimą dėl Kauno – Lietuvos akademinės sostinės – statuso stiprinimo.

Saugokime vaikystės svajones…

Stasys POVILAITIS

Meksika. Senųjų, išnykusių civilizacijų paminklas – indėnų statyta laiptinė piramidė Čičen Icoje. 2008 m. lapkritis

„Saugokime vaikystės svajones, nes jos pildosi“, –  rašė vienas išminčius.

Pastaraisiais metais išsipildė senos mano svajonės – pamatyti Indiją ir Ameriką, Tailandą ir Ispaniją. Kiek anksčiau aplankiau Bulgariją ir Vokietiją, Ukrainą, Armėniją, Gruziją bei Azerbaidžaną, Krymą, Šiaurės Kaukazą, Švediją, Egiptą, Turkiją. Tris kartus lankiausi Sibire, o 2000 metais tris savaites Klaipėdos žvejų laivu plaukiojau po Baltiją. Du kartus lankiausi Danijos karalystės Bornholmo saloje.