2010 m. vasario 24 d.
Nr. 15
(1800)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MUS REMIA

Šiame numeryje:

Tėviškės motyvai

Šunsnukinės
istorijos klausimais

Apie krikščionių atsakomybę

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas su buvusiu
Europos parlamento pirmininku
Hansu Gertu Pioteringu

Solidarumas didina teisingumą

Kaip jau buvo pranešta, pristatant popiežiaus Benedikto XVI laišką, skirtą Gavėnios liturginiam metui, dalyvavo žymus Vokietijos katalikų politikas, buvęs Europos parlamento pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas, kuris dabar vadovauja įtakingam Konrado Adenauerio fondui. Atkreipdamas dėmesį į Šventojo Tėvo dokumento aktualią temą „Dievo teisumas pasireiškė tikėjimu į Jėzų Kristų“, jis aptarė kai kuriuos istorinius ir šiuolaikinius krikščioniškosios politikos aspektus siekiant įtvirtinti teisingumą visuomenėje.


Lietuva brangi

Kalba Vasario 16-osios minėjime iš Signatarų namų balkono

Vytautas Landsbergis

„Tautiška giesmė“
iš Signatarų namų balkono
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Ir vėl susitinkam šitoj ypatingoj vietoj ypatingą dieną. Sveikinu visus, džiaugiuosi, kad jūsų čia kaskart daugiau ir bus dar daugiau, kai nueisite ir pašauksite: „Kelkite! Kelkite!“

Dainuosim kaip visuomet „Lietuva brangi“. Tada pagalvokim, kas yra Lietuva ir kuo ji brangi. Išties brangi ir artima širdžiai, brangi savo gražia gamta, kurios nevalia niokoti, brangi savo šventa kalba ir savotišku būdu, nors truputį skiriasi būdas lietuvių pagal tai, ar jie kalnėnai, ar žemaičiai. Brangi Lietuva ir savo likimu, ir dainomis, ir aukomis, kurių tekdavo sudėti, kad vis dar būtų Lietuva vaikų vaikams.


Popiežius aplankė Romos „Caritas“ prieglaudą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi
su Romos vyskupijos „Caritas“ steigėjo
ir ilgamečio vadovo kunigo Luidžio
Di Liegro katalikiškos globos įstaigos
darbuotojais savanoriais

Bendradarbiavimas su valdžios institucijomis davė rezultatus

Popiežius Benediktas XVI, aplankęs benamių prieglaudą, įsikūrusią prie Romos pagrindinės geležinkelio stoties, patvirtino ypatingą Bažnyčios rūpinimąsi vargšais. Vizitas į katalikišką globos įstaigą, pavadintą Romos vyskupijos „Caritas“ steigėjo ir ilgamečio vadovo kunigo Luidžio Di Liegro vardu, įvyko vasario 14 dieną, paskutinį sekmadienį prieš Gavėnią. Lydimas savo vikaro Romos miestui kardinolo Agostino Valinio, Italijos „Caritas“ vadovų ir šalies valdžios atstovų, Šventasis Tėvas apžiūrėjo nakvynės namą, šalia veikiančio medicininės pagalbos centro ir valgyklos patalpas, pabendravo su įnamiais bei juos prižiūrinčiais savanoriais ir personalo darbuotojais. Vėliau visi rinkosi į salę paklausyti Popiežiaus pastabų apie Bažnyčios socialinės veiklos aktualumą.


Tremtinio darbams – garbinga vieta

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Parodos dalyviai neskubėjo
skirstytis. Centre – Seimo
Nacionalinio saugumo
ir gynybos komiteto
pirmininkas Arvydas Anušauskas

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vasario 12–kovo 5 dienomis eksponuojama tautodailininko Mykolo Dirsės tapybos darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šiems paveikslams garbinga vieta skirta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko bei VO „SOS Vepriuose“ direktoriaus Romo Petro Šaulio dėka.


Universalaus kūrėjo peizažai

Bronius VERTELKA

Fotomenininkas Alis Balbierius
Panevėžio fotografijos galerijoje

Rašytojas, poetas, publicistas, žurnalistas, fotomenininkas, gamtininkas – tokie apibūdinimai tinka Biržų rajone gyvenančiam Aliui Balbieriui, kurio fotografijų paroda „Iš Peizažų“ sausio mėnesį atidaryta Panevėžio fotografijos galerijoje. Parodos autorius kalbėjo apie savo kūrybą ir noriai atsakinėjo į klausimus. Provincijos vienkiemyje gyvenančiam 11 knygų autoriui, dabar rašančiam eseistikos knygą, nepatinka, kai jį pavadina poetu: „Mane labiau tenkina rašytojo vardas. Tikriausiai esu unikalus žmogus, nes tik gerai piešti nemoku“.


Tapybos darbuose – Panevėžio spalvos

Bronius VERTELKA

Tapytoją Romualdą Zoltnerienę
(antra iš kairės) sveikino muziejaus
direktorius Arūnas Astramskas

Sausio 14-ąją Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta 40-oji personalinė Romualdos Zoltnerienės tapybos darbų paroda „Panevėžio spalvos“. Apie subtiliai kuriančią menininkę kalbėjo muziejininkė Alfreda Petrulienė ir dailininkė Stasė Medytė.

„Nemažai laiko sirgau, o ligoninėje ilgai nelaikydavo, todėl turėjau kažkuo užsiimti. Paėmiau pieštuką, žirkles. Ką iškarpydavau, mama krosnyje sudegindavo. Pradėti tapyti irgi buvo sunku. Tepliodavosi dažai“, – prisiminusi savo kelio į kūrybą pradžią sakė R. Zoltnerienė. Moteris sugebėjo baigti dailės mokyklą, kurti ją paskatino dailininkai Stasė Medytė, Kazimieras Naruševičius. R. Zoltnerienė nutapiusi tiek darbų, kad iš jų galėtų surengti dar tris naujas parodas.


Neina žiema iš kiemo

Vytautas Visockas

Užgavėnės Vilniuje prie Rotušės

Ne taip dažnai Lietuvos valstybės atkūrimo diena sutampa su Užgavėnėmis – žiemos išvarymu iš kiemo. Aš tokio sutapimo neprisimenu, mano gyvenime taip gal ir nebuvo. Vieni šventė ir Vasario 16-ąją, ir Užgavėnes. Tie, kurie negintų Lietuvos, jeigu ją kas užpultų, visokie kosmopolitai šventė tik Užgavėnes. Buvo, be abejo, ir tokių, kurie visai nešventė, nes jiems visos dienos – kaip šventė.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija