Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Pagerbė valstybės veikėją

Mykolo Romerio universitete įamžintas Stasio Šilingo atminimas

Irena Tumavičiūtė

M. Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis ir S. Šilingo draugijos pirmininkė dailininkė Birutė Matijošaitytė perkerpa Stasio Šilingo auditorijos juostą

Stasys Šilingas (1885–1962)

Kalba M. Romerio universiteto Teisės filosofijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila

Solistas Danielius Sadauskas sudainavo „Dainą Šilingui“. Už jo – M. Romerio universiteto mišraus choro dainininkai

Vasario 11 dieną, minint Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Mykolo Romerio universiteto I-311 auditorijai buvo suteiktas valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo (1885–1962) vardas.

S. Šilingo nuopelnus valstybei įvairiais aspektais priminė renginio organizatoriai ir svečiai. Renginį vedęs universiteto kancleris dr. Saulius Spurga kalbėjo apie tai, kad tragiškas Stasio Šilingo likimas simbolizuoja ir lietuvių tautos kelią.

MRU Teisės filosofijos katedros vedėjas profesorius, habil. dr. Alfonsas Vaišvila savo kalbą pavadino „Stasio Šilingo testamentas arba Šilingas kaip tautos „bruzdelninkas“.

Pasak profesoriaus, apie Šilingą galima mąstyti kaip apie visuomenininką, plataus akiračio teisininką, valstybininką, įvairių organizacijų steigėją, redaktorių, meno vertybių saugotoją, tautiškumo puoselėtoją, kaip didelį patriotą, politinį kalinį, tremtinį. Tačiau visą jo gyvenimą galima apibendrinti trim žodžiais – kūryba, kova, kančia.

Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras kalbėjo apie Vasario 16-osios prasmę, apie darbą, kurį S. Šilingas atliko iki Vasario 16-osios, žadindamas lietuvių patriotizmą. Kalbėtojas lygino S. Šilingo ir V. Kudirkos lietuvėjimą, pabrėždamas, kad iš Šilingo galime pasimokyti sveikų ambicijų, valstybės vizijos ir nepasiduoti vienadieniams interesams.

S. Šilingo draugijos pirmininkė dailininkė Birutė Matijošaitytė papasakojo apie bendravimą su Šilingo palikuonimis, perdavė Šilingo dukterų Vingros ir Rusnės, gyvenančių Australijoje, ir Danguolės iš Kanados nuoširdžius padėkos žodžius universiteto vadovybei už  tėvo atminimo įamžinimą.

Seimo narys Gintaras Songaila kalbėjo apie S. Šilingo pasišventimą ir kūrybinę dvasią ir palinkėjo, kad stiprėtų noras grįžti prie ištakų ir kad iš M. Romerio universiteto sklistų kūrybinė dvasia.

S. Šilingo draugijos vicepirmininkui Albinui Vaičiūnui užmaršties dulkės nebuvo uždengusios iškilaus teisininko, valstybininko atminimo – su Galinda Šilingaite jis mokėsi vienoje Tvirbutų pradinės mokyklos klasėje. Kalbėtojas priminė pirmuosius du S. Šilingo visuomeninės veiklos dešimtmečius, dalyvavimą Lietuvių mokslo draugijoje, Šilingo kalbą Kaune per „Traviatos“ premjeros vakarą, jo nuopelnus įkuriant Kauno dailės mokyklą, steigiant M. K. Čiurlionio dailės muziejų, Lietuvai pagražinti draugiją. Šilingas buvo sukaupęs 100 Lietuvos dailininkų tapytų drobių. A. Vaičiūnas paminėjo ir tragišką šeimos likimą – 1941 m. birželio 14 d. S. Šilingas kartu su žmona Emilija ir dukra Raminta buvo ištremtas į Sibirą (Altajaus krašte 1943 metais mirė žmona, 1944 metais – duktė).

Seimo narys Arimantas Dumčius kalbėjo apie S. Šilingo, kaip istoriko, teisės žinovo, kultūrininko, intelektualo, veiklos daugiaplaniškumą, apie jo atminimo įamžinimą Kaune ir Suvalkijoje.

Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis priminė S. Šilingo nuopelnus kuriant Lietuvos kariuomenę, steigiant Lietuvai pagražinti draugiją, pateikė įdomių faktų iš Šilingo biografijos. Tėvynės meilę jis paveldėjo iš senelių. Jo senelis baronas Stanislovas Šilingas Paberžėje turėjo dvarą, bendravo su kunigu Antanu Mackevičiumi, prisidėjo prie sukilimo rengimo, buvo sukilėlių valdžios Panevėžio apskrities viršininkas, po sukilimo ištremtas į Sibirą. Jo žmona Vilhelmina, Stasio Šilingo močiutė, labai gerbė Antaną Mackevičių, juo žavėjosi, juodu siejo didžiulė dvasinė giminystė. Ji nekentė maskolių, dalyvavo sukilimo rėmimo akcijose, pasiuvo ir išsiuvinėjo sukilėlių Paberžės pulko vėliavą.

M. Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis bei S. Šilingo draugijos pirmininkė B. Matijošaitytė perkirpo simbolinę juostą ir atidarė Stasio Šilingo vardu pavadintą auditoriją, kurioje surengta S. Šilingui skirta paroda. Paskui meninę programą atliko MRU mišrus choras (meno vadovė ir dirigentė Loreta Levinskaitė), dainavo solistas Danielius Sadauskas. Beje, solistas M. Romerio universitetui įteikė autentiškos akademinei bendruomenei skirtos Stasio Šilingo kalbos, pasakytos 1937 metais, įrašą. Galiausiai D. Sadauskas sudainavo „Dainą Šilingui“ (ją dainininkui dedikavo kompozitorius Valentinas Bagdonas, žodžius parašė Bronė Staskonytė).

Jono ČESNAVIČIAUS nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“