2010 m. kovo 3 d.
Nr. 17
(1802)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Solidarumas Konstantinopolio ganytojui

Mindaugas BUIKA

Popiežiškosios krikščionių
vienybės tarybos pirmininkas
kardinolas Valteris Kasperis
(dešinėje) sveikinasi su Stačiatikių
Bažnyčios vadovu Konstantinopolio
ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi I

Lankydamasis Jungtinėse Amerikos
Valstijose patriarchas Baltramiejus I
susitiko su prezidentu Baraku Obama

Nuopelnų krikščionių vienybei pripažinimas

Stačiatikių Bažnyčios vadovas Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I šiomis dienomis švenčia 70 metų gyvenimo jubiliejų. (Pasaulinės Stačiatikių Bažnyčios, vienijančios 300 milijonų tikinčiųjų, dvasinis vadovas yra gimęs 1940 m. vasario 29 dieną. Šiemet vasaris turi tik 28 dienas, todėl su jubiliejumi patriarchas buvo  sveikinamas vasario 28-ąją ir kovo 1-ąją.) Vatikane pirmasis patriarchą pasveikino Popiežiškosios krikščionių vienybe besirūpinančios tarybos pirmininkas kardinolas Valteris Kasperis. Laiške su dėkingumu jis prisimena broliškus susitikimus, įvykusius per pastarąjį dešimtmetį, kuriais siekiama stiprinti katalikų ir stačiatikių bendrystę. „Mūsų pokalbiai visada pasižymi draugiškumu, abipusiu pasitikėjimu ir nuoširdumu, o tai yra didi dovana ir ženklas pažangos santykiuose tarp mūsų Bažnyčių“, – nurodė kardinolas V. Kasperis. Jis išreiškė viltį, kad šis bendradarbiavimas, kaip ir patriarcho Baltramiejaus nepailstantis įsipareigojimas krikščionių vienybės siekiams, įgalins pateikti pasauliui mūsų tikėjimo į vieną Viešpatį Jėzų Kristų bendrą liudijimą.

Vienu iš paskutiniųjų laiške minimų susitikimų buvo kardinolo V. Kasperio vadovaujamos Šventojo Sosto delegacijos vizitas į Konstantinopolio patriarchato būstinę Stambule (Turkija) lapkričio pabaigoje minint patriarcho globėjo šv. Andriejaus liturginę šventę. Kardinolas tada perdavė Baltramiejui I popiežiaus Benedikto XVI sveikinimo laišką, kuriame taip pat akcentuojamas abiejų Bažnyčių ryžtas žengti keliu į pilnos vienybės atstatymą. „Nors šis mūsų tikslas dar nėra pasiektas, daugelis bendrų žingsnių įgalino pagilinti mūsų santykius“, – rašė Šventasis Tėvas, primindamas dažnus asmeninius susitikimus su Konstantinopolio patriarchu. Abipusė pagarba ir stiprėjanti draugystė skatina „pripažinti vienas kitą broliais Kristuje“, nepaisant išliekančių istorinių skirtumų atminties.

Nurodydamas į svarbiausios bendrystės paieškų institucijos, Jungtinės tarptautinės (katalikų ir stačiatikių) teologinio dialogo komisijos veiklą, kuri dabar nagrinėja Romos vyskupo tarnystės (Servus servorum Dei) supratimą, popiežius Benediktas XVI pripažino, kad šioje srityje reikia kantrybės ir laiko.

Šioje laipsniškoje „Rytų ir Vakarų krikščioniškų tradicijų integracijoje“ svarbus bendras vertybių liudijimas ginant žmogiškąjį orumą, skatinant taiką ir teisingumą, atsiliepiant į bado, skurdo, resursų paskirstymo iššūkius šiandienos pasaulyje“, – rašė Šventasis Tėvas patriarchui Baltramiejui I. Jis ypač pažymėjo Konstantinopolio patriarcho gamtosauginių iniciatyvų svarbą, nes Dievo kūrinijos globa yra aktualus ir skatintinas reikalas. Vasario pabaigoje pasiųstoje sveikinimo telegramoje Baltramiejaus I 70-ojo gimtadienio proga Popiežius  reiškė viltį, kad Šventoji Dvasia nesiliaus „apšviesti ir vadovauti mūsų kelyje į pilnutinę vienybę, kurios Kristus troško visiems savo mokiniams“.

Susirūpinta Turkijos diskriminacine politika

Pastaruoju metu, kai vyksta derybos dėl Turkijos stojimo į Europos Sąjungą, vis aštriau keliamas religijos laisvės klausimas šioje musulmonų daugumos šalyje, įskaitant Konstantinopolio patriarchato problemas. Gruodžio mėnesį lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur susitiko ir su prezidentu Baraku Obama, patriarchas Baltramiejus viešai nusiskundė, kad krikščionių mažuma Turkijoje kartais jaučiasi „nukryžiuota“ dėl diskriminacinių vyriausybės veiksmų. Nors dabar Turkijoje liko tik apie 4000 stačiatikių krikščionių (XX amžiaus pradžioje jų buvo beveik 2 milijonai) „mes čia liksime, net jeigu kartais atrodome kaip nukryžiuoti“, – kalbėjo Stačiatikių Bažnyčios vadovas interviu amerikiečių televizijos kanalui CBS.

Pažymėtina, kad Turkijos pasaulietinė valdžia nepripažįsta Konstantinopolio ekumeninio patriarcho, kaip visos stačiatikybės dvasinio vadovo statuso, ir laiko jį tik „Fanaro vyskupu“. (Fanaras – Stambulo kvartalas, kuriame yra patriarchato būstinė.) Taip pat reikalaujama, kad Konstantinopolio  patriarchas būtų Turkijos pilietis, tai yra gimęs toje šalyje, nors jis renkamas visame pasaulyje veikiančių šiam patriarchatui pavaldžių stačiatikių vyskupų. Ypač skaudi problema yra 1971 metais valdžios uždaryta Turkijoje veikusi vienintelė Halki stačiatikių kunigų seminarija. „Ši mokykla rengė žmones skelbti taiką, skelbti vienybę ir meilę, – kalbėjo Baltramiejus I interviu amerikiečių televizijai. – Nesuteikus Bažnyčiai galimybės rengti savo tarnus yra pažeidžiamas mūsų žmogiškasis orumas“.

Kaip tik šias Konstantinopolio patriarchui aktualias saugumo problemas iškėlė JAV Nacionalinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius pastorius Maiklas Kinamonas vasario 17 dienos laiške, adresuotame šalies užsienio reikalų ministrei Hilari Kointon. „Nors Ekumeninis patriarchatas Stambule buvo įkurtas Konstantinopolio laikais, tai yra prieš septyniolika šimtmečių (faktiškai nuo krikščionybės toje žemėje pradžios), ekumeninis patriarchas dabar patiria grėsmę savo saugumui, todėl jam reikia policijos priežiūros ir spygliuotos vielos barjerų, pažymima laiške.

Nurodęs, kad Turkijos vyriausybė labai suvaržė Bažnyčios funkcionavimą, uždarė vienintelę seminariją ir kad krikščionys Turkijoje laikomi antraeiliais piliečiais, o jų laisvės ir teisės ribojamos, Nacionalinė Bažnyčių taryba kviečia imtis atitinkamų diplomatinių pastangų, kurios patvirtintų Jungtinių Valstijų moralinį autoritetą. Turkijos valdžia galbūt sąmoningai siekia minimizuoti Konstantinopolio patriarcho vaidmenį, tačiau JAV krikščionims Baltramiejus I yra pasaulinis lyderis, kurio dvasinis ir moralinis autoritetas visiems daro įtaką, konstatuoja pastorius M. Kinamonas laiške JAV užsienio reikalų ministrei.

Bažnytinės tarnystės kelias

Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I (pasaulietinis vardas Dimitriosas Archontonis) gimė 1940 metų vasario 29 dieną Turkijoje, Imbroso saloje, graikų stačiatikių šeimoje. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Halki stačiatikių dvasinę seminariją, 1961 metais gavo diakono šventimus, pasirinkdamas vienuolinį Baltramiejaus vardą. Vėliau po tarnybos Turkijos kariuomenėje tęsė mokslus Popiežiškajame Rytų institute Romoje, Bosi ekumeniniame institute Šveicarijoje ir Liudviko Maksimilijono universitete Miunchene. Apsigynęs daktaro disertaciją iš Bažnyčios kanonų teisės, kurį laiką dėstė Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje.

Grįžęs į Stambulą po kunigystės šventimų 1969 metų spalio 19 dieną dirbo profesoriumi Halki seminarijoje, vėliau ėjo tarnybines pareigas Ekumeninio patriarchato administracijoje. 1973 metais konsekruotas Filadelfijos (Mažoji Azija) vyskupu metropolitu, kartu likdamas darbuotis patriarchato institucijose. 1990 metais paskirtas Chalkedono metropolitu ir 1991 metais, mirus patriarchui Dimitrijui, buvo išrinktas 270-uoju Konstantinopolio ekumeninio patriarchato vadovu. (Oficialus bažnytinis titulas – Konstantinopolio arkivyskupas Naujosios Romos ir Ekumeninis patriarchas.)

Patriarchas Baltramiejus I Romoje daug kartų susitiko su popiežiais Jonu Pauliumi II ir Benediktu XVI. Popiežius Benediktas XVI aplankė ekumeninį patriarchą Stambule per vizitą Turkijoje 2006 metais.  Prieš tai Konstantinopolio patriarchate buvo apsilankęs popiežius Paulius VI 1967 metais ir Jonas Paulius II 1979 metais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija