|
Nerimas dėl tautos likimo
Lidija Veličkaitė
Ačiū Jums, kurie savo darbais suteikėte man gyvenimo prasmę taip kreipdamasi į savo knygos herojus pasakė profesorė Ona Voverienė pristatydama savo knygą Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Knyga, pasirodžiusi 2009 metų pabaigoje, yra mokslinės trilogijos Bibliometrija (1999 m.) ir Lietuvos mokslinės mokyklos (2002 m.) baigiamoji dalis. Knygoje autorė rašė apie tuos mokslininkus, kurie savo darbais sugebėjo prakirsti geležinę uždangą ir jau nuo 1950 metų buvo gerai žinomi pasaulyje. Aprašyti knygoje mokslininkai buvo minimi ir 1963 metais Filadelfijos (JAV) mokslinio informacijos instituto įkūrėjo Judžino Garfildo unikalioje mokslinių citatų rodyklėje (Science Citation Index). Į šią citatų rodyklę pateko nedaug Lietuvos mokslininkų, bet tie, kurie pakliuvo, yra ir šioje knygoje.
Knygoje Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai aprašytas 91 mokslininkas. Apie pusę jų sudaro mokslininkai, kurių mintys buvo cituotos minėtoje rodyklėje, o kitą pusę mokslininkai humanitarai: istorikai, pedagogai, mokslotyrininkai, tautotyrininkai, muzikologai. Prof. O. Voverienė prisipažino, kad į knygą įjungusi Lietuvos humanitarus nusižengė moksliškumo principui, bet kad knyga nebūtų kaip košė su vinimis, ji tą griežtą žanrą sušvelnino tekstais apie humanitarus. Žmonės, kurie kalbėjo, rašė ir kovėsi kaip liūtai dėl lietuvybės, mokslui, kaip paukščiui, autorės žodžiais tariant, suteikė skrydžiui antrą sparną.
Socialinių mokslų dr. doc. Ina Dagytė knygos pasirodymą susiejo su keturiais būdais konstruojama komunikacine erdve. Vienas būdas yra sutelkti po iškelta kaip simbolis vėliava mokslininkus, kitas būdas vizualinis tai matyti sklindančią šviesą, o tai reiškia pirmiausia pačiam šviesti, trečias pateikti visuomenei ne vienadienes žvaigždutes, o tokius žmones, kurie kuria Lietuvos ateitį per jos dabartį, ir ketvirtas būdas mitologinis kurti Lietuvos mokslo įvaizdį pasaulyje. Todėl prelegentė pasiūlė pačiai autorei išversti į anglų kalbą visas tris knygas.
Knygoje Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai atsispindi ne tik mokslo pasiekimai okupuotoje ir nepriklausomoje Lietuvoje, jų populiarinimas pasaulio mastu, bet ir sunkus kelias, vedantis į laisvę, atskiro žmogaus indėlis į nepriklausomybės aruodą. Išsamiai aprašomos mokslininkų biografijos, jų visuomeninė veikla, požiūris į istorinius įvykius. Dalies herojų jau nebėra šioje žemėje, bet pasiliko jų darbai, šviečia jų idėjos. Apie profesorių habil. dr. (medicinos mokslai) Juozą Kupčinską knygoje rašoma: Jo energinga, įvairiapusė administracinė, mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla stebino jo kolegas užmojų platumu, neišsenkama energija, ištverme ir darbštumu. Jis sukūrė naujų reumato gydymo metodų, naujų tuberkuliozės diagnostikos būdų, modifikavo reumato profilaktikos metodus, nagrinėjo ir suklasifikavo autoalergijos ir vaistinės alergijos reiškinius.
Knygos puslapiuose istorikė, pokario rezistencijos tyrinėtoja Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė; filosofas, kultūrologas prof. Levas Karsavinas, archeomitologijos pradininkė prof. Marija Alseikaitė-Gimbutienė; chemikas prof. habil. dr. Adolfas Damušis ir kiti.
Akademikas Romualdas Grigas, pozityviai įvertinęs prof. O. Voverienės knygą, pažymėjo: Iš Jūsų surikiuotų knygoje personų alsuoja gilus nerimas dėl mūsų tautos likimo. Knyga skiriama Lietuvos ateičiai, jos jaunimui, mylinčiam savo tautą ir pasiryžusiam atiduoti savo jėgas tiek mokslo srityje, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje, tiek dirbant tiesioginį darbą pagal pasirinktą specialybę.
Taigi sulaukėme Lietuvos mokslui reikalingos prof. Onos Voverienės knygos Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai, saugančios praėjusių kartų mokslininkų atminimą ir tiesiančios kelią į tolesnę Lietuvos mokslo raidą, žymių Lietuvos mokslo asmenybių gyvenimo ir veiklos tyrimus.
© 2010 XXI amžius
|