2010 m. kovo 12 d.
Nr. 20
(1805)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

RUBRIKĄ REMIA

 

 

Užkrečiantys pavyzdžiai

„Didžioji Lietuva“ – tai turi pamatyti visi

Vytas Rutkauskas,

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius

„Didžiosios Lietuvos“ autorė Lietuvos
Nepriklausomybės akto signatarų klubo
prezidentė Birutė Valionytė (antra
iš dešinės) rietaviškių apsuptyje.
Trečias iš kairės – Rietavo savivaldybės
meras Ananas Černeckis, ketvirtas –
administracijos direktoriaus
pavaduotojas Antanas Aužbikavičius

„Didžiosios Lietuvos“ sutiktuvėse
dalyvavo gausus būrys rietaviškių,
Rietavo bei Plungės parapijų
klebonai kunigai Antanas
Gutkauskas ir Julius Meškauskas,
svečiai iš aplinkinių rajonų

Smalėnai, Dominikonų vienuolyno
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų
bažnyčios likučiai. XVII-XVIII a.
vienuolyną ir bažnyčią fundavo Sanguškos

Ružonys (Bresto sritis) –
pagrindinės kunigaikščių Sapiegų
rezidencijos ansamblio griuvėsiai.
Rūmai pastatyti XVII a. Leono
Sapiegos pilies vietoje

Myriaus pilis, 1506-1510 m.
pastatė Jurijus Iljiničius.
XVII a. Mikalojus Kristupas
Radvilas Našlaitėlis pilį
pavertė pilimi - rezidenciniais
rūmais. Įtraukta į UNESCO
pasaulio paveldo sąrašą

Naugardukas, likučiai pilies,
kurią XIV a. pab.- XV a. pr.
pastatė Vytautas Didysis

Vitebsko rotušė. Pirmoji pastatyta
1597 m., dabartinė – 1775 m.

Lydos pilis. Pirmąją pilį čia 1323 m.
pastatė LDK didieji kunigaikščiai.
XVII-XVIII a. karų metu pilis smarkiai
nukentėjo. Šiuo metu restauruojama.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės
teritorijos XV a. žemėlapis

Foto albumo „Didžioji Lietuva“
I tomo atvarto puslapis

Bendras sutiktuvių salės vaizdas

„Didžiosios Lietuvos“ autorė
Nepriklausomybės akto signatarų
klubo prezidentė Birutė Valionytė
ir „Didžios Lietuvos“ leidybos
kuratorius Nepriklausomybės akto
signatarų klubo kancleris Stasys
Kašauskas L. Ivinskio gimnazijai
padovanojo ne tiktai „Didžiosios
Lietuvos“ dvitomį, bet ir kelias
dešimtis puikių informacinių
leidinių apie Lietuvos Respublikos
Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį
Seimą, pluoštą jubiliejinių
kišeninių kalendorių, rašiklių

Lietuvos Nepriklausomybės akto
signatarė Birutė Valionytė pristato
parodą „Didžioji Lietuva“ Rietavo
Oginskių kultūros istorijos
muziejuje. 2008 04 13

Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentės Birutės Valionytės fotografijų parodą „Didžioji Lietuva“, kuri 2008 metais buvo eksponuojama Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje, gausus būrys lankytojų įvertino daug pasakančiais žodžiais: „Šią parodą būtina kiekvienam pamatyti!“

Per šešiasdešimt meistriškai atliktų darbų reprezentavo plačiajai mūsų visuomenei mažai žinomus, o daugeliu atvejų ir visiškai negirdėtus XV–XVIII amžiaus Didžiosios Lietuvos kultūros paveldo objektus, kurie su didžiulėmis teritorijomis 1772, 1793, 1795 metais buvo prijungti prie tuometinės  Rusijos valdų, o šiuo metu priklauso Baltarusijai, Ukrainai, Lenkijai. Nesvyžiaus, Vitebsko, Bučačo, Mogiliovo ir kitų miestų rotušės, įspūdingi rezidencinių rūmų kompleksai Ružonyse, Nesvyžiuje, Sviatske, bažnyčios ir vienuolynai Pinske, Muraviankoje, Ašmenoje, Gerainonyse, gynybinės pilys ir tvirtovės Myre, Podolės Kamenece, Gardine, Mežireče, Lydoje, Kremenece, Chotine, jėzuitų kolegijos ir kiti apšvietos židiniai Nesvyžiuje, Minske, Pinske...  Tai tiktai maža dalis Lietuvos istorinio paveldo klodų, susijusių su didžiųjų LDK valdovų, kunigaikščių, didikų, mecenatų vardais didžiausioje to meto Rytų Europos valstybėje. Kita vertus, eksponuotos fotografijos buvo tiktai maža dalis milžiniško darbo, kurį Nepriklausomybės akto signatarė Birutė Valionytė buvo atlikusi fotografuodama ir sistemindama medžiagą daugiatomiam albumui „Didžioji Lietuva“. Įvertindami tiek parodos, tiek būsimojo leidinio edukacines galimybes su autore sutarėme šią istorinės atminties gaivinimo temą Rietave pratęsti artėjant Lietuvos  Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui.

Prasminga, kad „Didžiosios Lietuvos“ parodos pristatymu ir pirmosiomis albumo sutiktuvėmis 2009 m. gruodžio 7 dieną Europos Parlamente Yehudi  Menuhino buvo apvainikuotas Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejinis minėjimas. Didelį susidomėjimą šis leidinys sukėlė ir Varšuvoje (Lietuvių kultūros centre), vėliau – Torūnės universitete.

„Didžiosios Lietuvos“ pirmųjų dviejų tomų apimtis – 1200 puslapių. Per tris tūkstančius puikios kokybės fotografijų, žemėlapių, schemų, turiningi asmenvardžių ir vietovardžių sąrašai, įtaigūs argumentuoti įžanginiai tekstai, kuriuos šiam veikalui parašė Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Patackas bei prof. Kazys Almenas. Visa tai suteikia puikią vaizdinę galimybę susipažinti ne tiktai su panoraminiais Lietuvos valstybės kultūros istorijos vaizdais, bet ir su XVIII a. pabaigos politinėmis aplinkybėmis, nulėmusiomis dramatišką šios Europinės erdvės raidą XIX–XX amžiuose.

Po garbingo turnė kitose šalyse „Didžioji Lietuva“ pasiekė ir Žemaitiją. Kovo 5 dieną Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus iniciatyva Rietave įvyko net dvejos šio veikalo  sutiktuvės. Visų pirma gyvoji „Didžiosios Lietuvos“ istorijos pamoka buvo surengta L. Ivinskio gimnazijoje. Nepriklausomybės akto signatarų klubo kancleris, „Didžiosios Lietuvos“ leidybos kuratorius rašytojas Stasys Kašauskas, pasveikinęs į aktų salę susirinkusius moksleivius ir mokytojus su dvidešimtuoju Nepriklausomybės pavasariu, pakvietė kelionei senaisiais Lietuvos istorijos keliais. Trumpa istorinių žemėlapių apžvalga, bendrieji Lietuvos santykių su artimaisiais kaimynais XIV–XV amžiuose bruožai ir su technikos pagalba visi sutiktuvių dalyviai persikėlė į spaudai rengiamo „Didžiosios Lietuvos“ III tomo erdves šiandieninėje Ukrainoje. Podolės Kamenecas – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Karijoto vaikaičių pastatyta pilis, Červonogradas – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto pastatytos pilies liekanos, Medžybižas – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Liubarto pastatyta pilis, garsusis Luckas – viena tuometinių Lietuvos sostinių, į kurią 1429 metais buvo suvažiavę įžymiausi Lietuvos, Lenkijos,  kitų aplinkinių šalių politikai ir valdovai spręsti aktualiausių to meto Rytų Europos problemų – tarp jų ir Vytauto karūnavimą.

Ištisas dvi akademines valandas užsitęsė virtuali kelionė, lydima lakoniško, įtaigaus B. Valionytės komentaro, provokuojančių klausimų gimnazistams, būsimiems abiturientams: „O jūs apie tai girdėjote? O jūs ten buvote? O jūs norėtumėte visa tai pamatyti?“  Kur nenorėsi! Tiktai kaip pamatysi, jeigu dar praėjusį rudenį Vyriausybės nutarimu vidurinėms mokykloms ir gimnazijoms išpirktas „Didžiosios Lietuvos“  I ir II tomų tiražas iki šiol nepasiekė adresatų! O juk praėjo ir Vasario 16-oji, ir Nepriklausomybės dvidešimtas pavasaris netruks prabėgti.

Juo maloniau šį puikų leidinį gimnazijos bibliotekai buvo gauti iš pačių signatarų rankų – iš Nepriklausomybės  akto signatarų klubo fondo.

Antrosios fotoalbumo sutiktuvės tą pačią dieną įvyko Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje. Į šį renginį buvo kviesti ne tik rietaviškiai, bet ir aplinkinių rajonų ugdymo, kultūros įstaigų darbuotojai. Siekta šio renginio metu išvystyti platesnę diskusiją apie istorinės atminties ugdymo reikšmę tautos išlikimui. Ypač šiandien – nesibaigiančio emigracijos proceso akistatoje ir kitų niveliuojančių, tautinės tapatybės reikšmę ištrinančių, globalizacijos reiškinių fone.

„Esame lašas ant karšto akmens“, – apibendrindama diskusiją kalbėjo B. Valionytė. „Mūsų ateitis priklausys nuo to, ar Lietuvai pavyks išsaugoti kritinę gal kokių 5 proc. „nenormalių“ žmonių masę. Sakydamas „nenormalių“ turiu galvoje tikruosius Tėvynės mylėtojus – patriotus, kurie šiandieninėje aplinkoje vis įžūliau traktuojami kaip „nenormalūs“, nesuprantantys šiandieninio modernaus pasaulio globalizacijos procesų reikšmės“, – sakė S. Kašauskas.

Rietavas
Autoriaus nuotraukos ir iliustracijos iš knygos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija