Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Gyvenimas – nuolatinis bėgimas

Gintarė Martinaitienė

Rima Rauktienė, gavusi Šakių rajono „Draugo“ laikraščio „Metų žmogaus 2009“ apdovanojimą

Iškalba aplinkinius žavinti moteris nori, kad žodis būtų įtaigus ir pasiektų žmogaus sielos gelmes

R. Rauktienės sukomponuota kalėdinė eglė puošė Šakių savivaldybės fojė. Taip moteris pažymėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį

Šakių rajono laikraštis praėjusių metų pabaigoje ragino skaitytojus rinkti „Metų žmogų“ atsižvelgiant į nuveiktus darbus, įgyvendintus siekius ir siūlyti veiklius, entuziastingus, darbščius, vertus šios nominacijos žmones. Daugiausiai skaitytojų balsų surinko ir „Metų žmogumi“ tapo Savivaldybės tarybos sekretorė, Moterų veiklos klubo narė ir viena jo įkūrėjų, Zanavykų teatro aktorė, daugelio renginių organizatorė ir dalyvė Rima Rauktienė. Tikriausiai ne vienam kyla klausimas, kaip ši moteris visur spėja. Tačiau R. Rauktienė sako, kad be nuolatinio bėgimo, spartaus gyvenimo tempo bei įvairios veiklos neįsivaizduoja savo gyvenimo, o spėti norėtų dar daugiau.

Nemoka gyventi kitaip

Šventinio šurmulio apsupty su „Metų žmogaus“ titulą pelniusia R. Rauktiene susitikome jos darbo kabinete. Atrodė, neturėtų būti sudėtinga šiek tiek pasikalbėti niekieno netrukdomoms, tačiau... jos darbo ir mobilusis telefonai nuolat netilo, o duris praverdavo vis kitas žmogus. R. Rauktienė galiausiai užrakino duris ir bandė susitelkti pokalbiui, visgi retkarčiais pakeldama telefono ragelį ir tuo pačiu metu sugebėdama sutvarkyti neatidėliotinus reikalus. Ji pati pripažįsta, kad savo kartelę yra išsikėlusi gana aukštai, tačiau nuo vaikystės aktyvi moteris sako negalinti gyventi kitaip. „Man tiesiog norisi būti visur. Labai smagu pačiai kažką daryti, o dar smagiau, kad tai džiugina ir kitus žmones“, – sakė moteris.

R. Rauktienė kalbėjo, kad kitam žmogui džiaugsmą, malonumą, gerą nuotaiką, žodį gali dovanoti iš visos širdies, ilgam tam ruoštis, įdėti daug pastangų, tačiau pati priimti to nemokanti. Tad gavusi specialų rajono laikraščio apdovanojimą ji labai jaudinosi, buvo nustebusi tokiu skaitytojų įvertinimu ir juokavo, kad net nežino, kaip į tai reaguoti. „Kad ir ką daryčiau, niekada to nedarau dėl apdovanojimų, bet labai džiaugiuosi ir esu laiminga, kad mane supa labai daug gerų ir mylinčių žmonių“, – kalbėjo savivaldybės sekretorė. Didžiausias įvertinimas, pasak R. Rauktienės, kai matai tavo veikla patenkintus žmones ir laimingus, besišypsančius jų veidus. Kartu ji pripažįsta, kad yra ir tokių, kurie sako, kad jos rodymosi viešumoje ir veiklos jau yra per daug. Tai natūralu. Kiek žmonių, tiek nuomonių.

Blogo vadovo nebuvo

Į Šakius mokslus baigusi R. Rauktienė su vyru Arturu atsikėlė daugiau kaip prieš dvidešimt metų ir dabar, sako, neįsivaizduoja, kad galėtų gyventi kur nors kitur. Jau 22 metus R. Rauktienė dirba savivaldybėje, o pastaraisiais metais ji rūpinasi rajono savivaldybės reprezentacija, kuri rajono vadovui Juozui Bertašiui ypač svarbi. „Todėl ir aš, būdama greta mero, tapau daug matomesnė. Nors mūsų požiūriai tuo atžvilgiu, kad reikia eiti į žmogų dovanėle, gėlės žiedu, geru žodžiu, sutampa“, – teigė R. Rauktienė. Be to, moteris sako, kad labai gera ir miela dirbti bei reprezentuoti savivaldybę, kai yra visapusiškas tiek moralinis, tiek finansinis rajono vadovybės palaikymas.

Ne vienerius metus savivaldybėje dirbančios moters pareigos kito, per tą laikotarpį teko dirbti net su septyniais merais, būti dešiniąja rajono vadovo ranka. Išskirti, kada ar prie kurio vadovo dirbti buvo lengviausia, Rimutė sako negalinti: „Sunkumų darbe yra visada ir jie nebūtinai nuo vadovo priklauso. Visi mes turime visokių savybių. Man blogo vadovo nebuvo nė vieno. Visada stengiausi išgirsti, suprasti, nuryti, bet ir pasakydavau, ką galvoju. Manau, susišnekėti su žmogumi visada galima, reikia tik ieškoti formų“. Pasak moters, svarbiausias jos uždavinys darbe – padėti rajono vadovui. Taip pat ji stengiasi atriboti visuomeninę ir valdišką veiklą. Tačiau savęs nuo viso to ji tiesiog negali atriboti.

Darbų pardavinėti negalėtų

Be darbo savivaldybėje, Rima yra penkmetį atšventusio Šakių moterų veiklos klubo narė ir viena jo įkūrėjų, Zanavykų poezijos teatro aktorė. O kur dar jos rankdarbiai ir kūrybinės idėjos! R. Rauktienė galvoja, kad tikriausiai nemažai įtakos jos kūrybinei prigimčiai turi ir jos tėvai. „Tėtis visada vaidindavo vietiniame teatre, mama nuolat vesdavo įvairiausius renginius, visada labai gražiai megzdavo ir mezga iki šiol“, – pasakojo Rima. R. Rauktienė prieš keletą metų dalyvavo Zanavykų krašto muziejuje organizuotame renginyje, kur specialistė supažindino ir mokė velti vilną. Nuo to laiko šia „liga“ užsikrėtė ir Rima. Dabar tikriausiai ne vienas pastebi vilna dekoruotus jos rūbus, o dovanoms nuvelti šaliai ir kiti rankdarbiai džiugina draugus ir artimuosius. „Labai gera galvoti apie tą žmogų, kuriam veliu šalį. Todėl nemanau, kad galėčiau pardavinėti savo darbus, nes juose tiesiog nebūtų šilumos ir jie tarsi prarastų savo vertę“, – sakė nuostabiais veltinio kūriniais aplinkinius žavinti moteris. Ji kalbėjo, kad be vilnos ypač mėgsta komponuoti puokštes, pamėgo dekupažą, kuriam vis dar neatranda laisvo laiko.

Kad kūrybinės idėjos ir kruopštumas būdingi šiai moteriai, liudija ir savivaldybės fojė pastatyta R. Rauktienės sukomponuota eglė iš klevo lapų susuktų rožyčių. Ji pasakojo, kiek darbo ir pastangų pareikalavo ši kompozicija, tačiau toks buvo jos sumanymas. Moteris pasakojo, kad tai paskutinis Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui skirtas akcentas, nes eglutės dekoravimui panaudota būtent tūkstantis rožių.

Miego prabangos negali sau leisti

Šios veiklios moters pilna visur ir natūraliai kyla klausimas, ar lieka laiko namams, buičiai. R. Rauktienė pasakojo, kad nors ir jaučia nuolatinį laiko trūkumą, ji nesibaido kasdienių darbų, labai mėgsta gaminti valgį.

Iš prigimties ramesnis vyras dažnai bando pristabdyti savo sutuoktinę ne dėl jos įvairiapusiškos veiklos, bet dėl sveikatos. Nors ir pati sako suprantanti, kad kartais nesaugo savęs ir rekomenduojamos aštuonių valandų miego prabangos sau negalinti leisti ir laiko tai tiesiog nesuprantamu dalyku. „Man paprasčiausiai niekada neišeina atsigulti anksčiau vidurnakčio“, – pripažino veikli moteris, džiaugdamasi vyro palaikymu.

Kaip aktyvi moteris atgauna ramybę? Rima sako, kad savaitgaliais tenka išjungti telefoną ir „atsimiegoti“, o kartais užtenka tylos ir pabuvimo su savimi ar ramaus pasėdėjimo prie televizoriaus. Tačiau po to vėl bėga, lekia ir, norom nenorom, netelpa į standartinius gyvenimo rėmus.

Šakiai
Dariaus Pavalkio nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“