|
Gavėnios įprasminimas
Nors Gavėnia jau eina į pabaigą ir artėjame prie Didžiosios Jėzaus Kristaus pergalės stebuklo, vis dėlto norisi tą netrumpą atgailos bei apmąstymų laikotarpį kuo giliau savyje įprasminti. Būtų labai paviršutiniška, jeigu Gavėnią suvoktume vien kaip galvos pabarstymą pelenais, privalomus penktadienių pasninkus ir šokių arba, kaip dabar įprasta sakyti, diskotekų nelankymą. Mes, vyresnės kartos žmonės, kai dar buvome vaikai, prie anuomet gana griežtų Gavėnios pasninkų prisimename ir medines audimo stakles, stovėjusias troboje, ir jose audžiančią motiną arba močiutę... Mat per Gavėnią iki Didžiosios Velykų savaitės reikėjo spėti išausti didžiulį rietimą vilnonio arba lininio audinio, kad būtų galima pasipuošti nauju rūbeliu. Vadinasi, Gavėnios metu nevalia tinginiauti. Gavėnios metu vieni pas kitus susirinkę giedodavo Žemaičių Kalvarijos Kalnus, skaitydavo Kristaus Kančios apmąstymo, Kristaus Kraujo litanijas, Graudžių verksmų maldas ir pan. Karunka buvo giedama kiekvieną vakarą toks pamaldumas buvo būdingas Žemaitijoje.
Sovietmečiu šis gražus Gavėnios meto pamaldumas prigeso... Ir, labai keista, prigeso šeimose, nes sovietinė santvarka piršo naują šeimos modelį: be Bažnyčios, be altoriaus, be sumainymo žiedų!.. Gavėnios metu buvo reikalaujama kultūrnamiuose ir mokyklose rengti triukšmingus pasilinksminimus su trankiais šokiais ir estradinėmis dainomis... Ir štai turime rezultatą: Gavėnią suvokiame tik kaip penktadieninį susilaikymą nuo mėsos. Visa kita, pradedant pieniškais patiekalais, pyragais ir visokiais saldumynais, valgome iki soties ir penktadieniais...
Manyčiau, Gavėnią reikėtų suprasti ne tik kaip pasninką reikėtų giliau pažvelgti į Gavėnios esmę bei prasmę. Pirmiausia, turėtume stengtis suvokti Kristaus Kančią bei Jo mirtį ant Kryžiaus. Juk Kristus paaukojo save tam, kad mus atpirktų iš amžinosios pražūties. Tai begalinė Kristaus meilė žmonijai, kuria ir mes esame kviečiami vienas kitą mylėti.
Gavėnios pabaigoje derėtų pavartyti katalikišką spaudą, pasidomėti katalikiška literatūra apie Gavėnią. Ateikime į Velyknakčio arba šv. Velykų Prisikėlimo pamaldas ne vien pasidžiaugti, kad baigėsi pasninkas, o padėkoti prisikėlusiam Kristui, kuris žmogaus protui nesuvokiama kančia ir nenusakoma meile išvadavo mus iš amžinosios pražūties ir toliau lieka su mumis...
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalė
© 2010 XXI amžius
|