2010 m. kovo 26 d.
Nr. 24
(1809)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nelaisvėje buvęs laisvas

Benjaminas ŽULYS

Kun. Kastytis Matulionis SJ
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Susitikime prisiminimais dalijasi
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Susitikimo dalyviai

Popietė Kauno V. Kudirkos viešojoje bibliotekoje buvo skirta kovotojui už laisvą žodį kunigui Kastyčiui Matulioniui. Rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ pirmininkas Domas Akstinas pabrėžė, kad tuo laiku kovotojų už teisingumą buvo ne dešimtys, net ne šimtai, o tūkstančiai, bet ne apie visus yra žinoma, ne apie visus parašyta. Ypač svarbu, kad apie tuos žmones kuo daugiau sužinotų mūsų jaunimas.

Kun. K. Matulionis nuėjo sudėtingą, kupiną patriotinio pasiaukojimo gyvenimo kelią, iškentė ne vieną bandymą, bet nepalūžo.

D. Akstinas papasakojo, kad Kastytis turėjo labai gerą balsą, jam buvo pranašaujama žymaus dainininko karjera. Ir tikrai – jis lengvai įstojo į tuometinę Lietuvos konservatoriją Vilniuje. Būdamas pamaldus, jis savo tėviškės bažnyčioje per Velykų šv. Mišias giedojo šventines giesmes. Grįžęs į Vilnių sužinojo, kad jį iš konservatorijos pašalino. Paskui susirado vieną darbą, kitą, bet ir iš jų buvo išmestas. Tada įgyvendino savo seną svajonę – įstojo į Kunigų seminariją, tiesa, pogrindinę, o tai dar labiau sutvirtino jo pasiryžimą tarnauti Dievui, žmonėms, laisvam žodžiui, tikėjimui. Baigusį seminariją, į kunigus jį pašventino vyskupas Vincentas Sladkevičius. Be kunigystės pašaukimo, Kastytis turėjo poeto talentą, ypač jį žavėjo šv. Kazimieras, jam paskyrė ne vieną posmą. Pagal jo eiles kompozitoriai kūrė muziką, jo eilės tapo giesmėmis, buvo giedamos bažnyčiose. Suprantama, to meto sąlygomis kunigo poeto posmai niekur negalėjo būti spausdinami, todėl kunigas pasigamino miniatiūrinę, „kišeninę“ spaustuvėlę ir taip platino savo eiles. Taip pat spausdino protesto tekstus prieš kun. S. Tamkevičiaus areštą, šie pateko į Ameriką, dideliais tiražais paplito kitose šalyse.

Popietėje dėl ligos kun. Kastytis dalyvauti negalėjo, tad apie jį kalbėjo jo draugai, kartu ėję nelengvu gyvenimo keliu. Vienas tokių garbių žmonių – Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Jį su Kastyčiu sovietmečiu suvedė Jėzaus draugija, kurios nariais jie abu buvo. Todėl po kurio laiko jau tarnaudamas Kybartų klebonu, kun. S. Tamkevičius priėmė kun. Kastytį vikaru, nors žinojo, kad šis buvo baigęs pogrindinę kunigų seminariją. O sovietmečiu kunigai į parapijas buvo skirstomi Religijos reikalų komiteto nurodymu. Kun. S. Tamkevičius nepaisė jokių leidimų, nurodymų ir kun. Kastytį priėmė, nors dėl to turėjo aiškintis „organams“. Jam buvo pasakyta, kad jis vikaru priėmęs apsišaukėlį, nevertą būti kunigu. Dabar arkivyskupas su šypsena pamena, kad tada jis rimtu veidu pasakęs, kad tegul tarybiniai darbuotojai džiaugiasi, jog parapijoje dirba netikęs kunigas, ir vikaro neatleido, o šis drąsiai bažnyčioje ir už jos ribų skelbė tikėjimo žodį.

Vėliau jų keliai išsiskyrė. Kun. S. Tamkevičius už tikėjimo, teisingumo žodį buvo nubaustas 10-čiai metų nelaisvės, o kun. K. Matulionis ištremtas į Čitos lagerį, iš kurio grįžo pasiligojęs, bet dvasiškai nepalūžęs. Jis ir toliau skelbė laisvą žodį, nešė laisvės viltį. Iš tremties kun. Kastytis parsivežė visus gautus laiškus. Suprantama, ne visi jam adresuotieji jį pasiekė, nes budri lagerio cenzorių akis sekė kiekvieną rašytinį žodį.

Kun. K. Matulionis buvo kalinamas Smolensko kalėjime, kuriame kalėjo žmogžudžiai, recidyvistai, tad saugumiečiai manė, kad jie palauš kunigo įsitikinimus. Bet čia įvyko tarsi stebuklas – kun. Kastytis savo maldomis, pokalbiais į savo pusę patraukė nusikaltėlius. Jie klausėsi jo šv. Mišių, pamokslų, giesmių. Maža to, jie iš savo vatinių išpešioję po kuokštą vatos pasiuvo kunigui vatinę liemenę. Kunigas džiaugėsi šių žmonių dvasiniu atsivertimu, gėrio ir dvasingumo siekimu. (Dabar ši liemenė yra Marijampolės tremtinių muziejaus ekspozicijoje.)

Susitikimo išvakarėse kun. Kastytis linkėjo visiems mylėti gimtąją žemę, tikėti Dievą. Beje, kun. K. Matulionis ne kartą yra apdovanotas, tačiau Nepriklausomybės medalio jis atsisakė. Patriotą piktina, kad tokiu medaliu apdovanoti įvairaus plauko sovietiniai funkcionieriai, net kėlę balsą prieš patriotiškai nusiteikusius žmones.  

Susitikimo metu buvo atidaryta kun. K. Matulionio paroda „Nelaisvėje laisve spindėjęs“.

Kaunas
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija