2010 m. kovo 26 d.
Nr. 24
(1809)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Misija su malda ir pasninku už kunigus

Genovaitė Baliukonytė

Penkis mėnesius per Europą
ir Aziją keliavo maldininkai
Juzefas, Giedrius, Rima ir Rasa

Medžiugorjės stebuklas – saulės kryžius

Maldininkai puošia Medžiugorjės Madoną

Medžiugorjės Madona

Pernai penkis mėnesius (nuo gegužės iki spalio mėnesio) keturi maldininkai – saleziečių bendradarbė ir basųjų karmeličių tretininkė sesuo Rima, sesuo Rasa, brolis Giedrius ir brolis Juzefas automobiliu keliavo po šventas Europos ir Azijos vietas. Tai buvo apaštališka asketinė piligriminė misija. Jos tikslas – pasninkaujant melstis už visų pasaulio religijų kunigus, vienuolius, vienuoles, pašvęstuosius ir pašaukimus. Meldžiamasi buvo Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimo vietose, prie šventųjų kapų, prašoma jų užtarimo pašvęstiesiems, geradariams ir visiems geros valios žmonėms. Nors galutinis kelionės tikslas – Afrika (Ruanda) – pristigus lėšų nebuvo pasiektas, o misionieriai patyrė daug dvasinių ir fizinių išbandymų (miegojo sėdėdami lengvajame automobilyje, o jų maisto davinį sudarė tuno konservų dėžutė ir riekelė duonos bei keletas daržovių dviems), tačiau jaučiasi praturtėję ir sustiprėję dvasiškai. Misijoje patirtais įspūdžiais jie norėtų pasidalyti su „XXI amžiaus“ skaitytojais.

Kelionės maršrutas per Europą ir Aziją

 2009 metų gegužės 23 dieną po Marijos Krikščionių Pagalbos šv. Mišių palaiminimo šventės Palemone trys lietuviai ir lenkas išvyko iš Lietuvos. Jie per Lenkiją, Slovakiją, Vengriją keliavo į stebuklingą Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą Bosnijoje ir Hercegovinoje – Medžiugorję. Iš ten vyko į Kroatiją ir laivu perplaukę Adrijos jūrą pasiekė Italiją. Italijoje aplankę katalikams svarbias šventas vietas bei Vatikaną maldininkai nukeliavo į Graikiją, paskui į Turkiją ir per Iraką senuoju krikščionių misionierių keliu bandė pasiekti Jeruzalę. Tačiau iš Irako teko grįžti, kadangi jie pateko į karo zoną, pavojingą krikščionims. Irako karininkas nuoširdžiai jiems pasiūlė su jų palyda grįžti atgal į Turkiją. Turkijoje teko pasilikti savaitei, nes sesuo Rima sužinojo apie tėvelio mirtį ir turėjo grįžti namo į laidotuves. Jai grįžus, maldininkai nuskrido į Izraelį, lankėsi Jeruzalėje, o iš ten toliau bandė keliauti per Siriją Afrikos link. Bet kelionės maršrutą vėl teko keisti ir grįžti į Graikiją, Makedoniją. Paskui, aplankius Albaniją ir Juodkalniją, vėl vykti į Bosniją ir Hercegoviną (Medžiugorję), o tada per Kroatiją, Vengriją, Slovėniją, Italiją, aplankius Prancūzijos šventas vietas ir renginius (Arse vyko pasaulinės kunigų rekolekcijos, kuriose dalyvavo 1200 kunigų) bei Šveicarijos, Austrijos ir Vokietijos religines vietas, vėl per Vengriją, Slovakiją, Lenkiją spalio 22 dieną sugrįžti į namus.

Medžiugorjės stebuklas – saulės kryžius

„Kai antrą kartą lankėmės Medžiugorjėje, regėjimo stebuklą patyrė daugelis besimeldžiančių, – teigė s. Rima. – Tąkart, pamatę danguje iš saulių susiformavusį rožinės spalvos Jeruzalės kryžių, vieni žmonės ėmė aikčioti, kiti pašoko iš savo vietų, treti net pravirko. (Vienas žmogus spėjo užfiksuoti nuostabų reiškinį fotoaparatu – žiūr. nuotr.). Sklindanti šviesa buvo kažkuo ypatinga, akinanti, o saulė švytėdama suformavo savotišką taurę (ostiją).“ (Sesuo Rima teigia į Medžiugorję daug metų vežanti maldininkų grupes ir ne kartą yra mačiusi, kaip ši šventa vieta pakeičia žmogaus gyvenimą. Jos akyse nuo piktosios dvasios buvo išvaduota 3,5 metų mergaitė. Mažoji teigė regėjusi apsireiškimą – mačiusi Švč. M. Mariją ir du angelus šalia. Šioje šventoje vietoje, pasak vienuolės, žmonės išgyja, vyksta atsivertimai.) „Tąkart, 2009 metų rugpjūčio 2 dieną, šio stebuklo Medžiugorjėje metu regėtoja Mirijam teigė mačiusi ne tik Švenčiausiąją Mergelę Mariją – kartu buvo atėjęs ir Kristus, todėl švietė tokia ypatinga šviesa, – sako sesuo Rima.– Aš pati tuo metu pajutau labai stiprų levandų kvapą (teigiama, kad tokių apsireiškimų metu vieni žmonės jaučia kvapus, kiti regi, ypač maži vaikai, vaizdinius). Kartu su stebuklu man atėjo ir mintis, kad dabar reikia didelės aukos ir kančios už kunigus.“

Kunigams turime padėti

Sesuo Rima pasakojo, kad kito stebuklo, įvykusio Medžiugorjėje 2009 metų rugpjūčio 31 dieną, metu regėtoja Agnes iš Meilės Liepsnos vienuolyno gavo tokį Švč. Mergelės Marijos pranešimą (patvirtintas Bažnyčios).

Mano brangūs vaikai, aš prašau jūsų savo motiniška meile melstis už savo kunigus Meilės liepsnos dvasioje, dabar, Kunigų metais, dar dažniau ir dar karščiau, kad jie vis labiau galėtų sekti Jėzų – Amžinąjį Aukščiausiąjį Kunigą – meilėje.

Pirmiausiai melskitės už kunigus, kurie jums patinka ir kuriuos gerbiate, o tada už tuos, kurių tamsiąją pusę, kylančią iš jų žmoniškųjų klaidų ir silpnybių, matote. Ir nekritikuokite jų, bet padėkite jiems malda, atsiteisimais ir aukomis. Melskitės už savo parapijos kunigą ir parapiją. Kvieskite mane, kaip kunigų Motiną, padėti kunigams, kad jie taptų vis šventesni ir tobulesni savo pašaukime per besiliejančias Meilės Liepsnos malones. Prašykite efektyvaus šv. Jono Vianėjaus užtarimo Šventajam Tėvui, diakonams, seminaristams, seminarijos kunigams ir pašaukimams į kunigystę, ypač savo šalyje. Prašykite Dievo, kad Jis įskiepytų šventojo Arso klebono dvasią vyskupų ir kunigų širdyse. Prašykite jiems Mano Meilės Liepsnos palaiminimo ir malonių.

Mano brangūs vaikai, kai meldžiatės už kitus ir prašote jiems Meilės Liepsnos malonių, jūs patys būnate laiminami Dievo ir gaunate gausių Meilės Liepsnos malonių. Laiminu jus per savo Nekalčiausios Širdies Meilės Liepsną vardan Dievo Tėvo ir sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

„Šiandien pasaulyje vis labiau įsigali piktosios dvasios skatinamas blogis, – teigia s. Rima. – Piktoji dvasia ir pasaulis dabar kaip niekad anksčiau puola kunigus. Taip yra todėl, kad jie ne tik skleidžia Evangeliją, bet ir turi galią teikti Švenčiausiąjį Sakramentą ir taip atgaivinti bei sustiprinti žmonių sielas prieš piktosios dvasios sėjamą blogį. Tam, kad blogis galėtų nevaržomai klestėti, ir stengiamasi sunaikinti kunigus. Piktoji dvasia labiausiai sklinda per nuodėmę. Todėl kunigai yra nuolat išbandomi juos šmeižiant, žeminant ar gundant nusidėti. Kitaip tariant, jie skatinami atsisakyti kunigystės pašaukimo. Šiandien kunigams labai reikia palaikymo, dvasinės stiprybės, todėl visi krikščionys turi dėti visas pastangas ir melsti Dievo malones bei Dievo meilės, stengtis išlikti dvasiškai stiprūs. Ir jei pirmieji krikščionys savo tikėjime buvo bandomi fizinėmis, tai dabar jie bus bandomi dvasinėmis kančiomis. Dvasinės stiprybės pagrindas yra Dievo meilė, todėl visi turime gyventi nuoširdžioje ir tyroje meilėje. Besimelsdami Medžiugorjėje žmonės dažnai pajunta stiprios dieviškos meilės šilumą savo širdyse.“

Maldininkės įkūnijo Rožinio viziją

„Būnant Medžiugorjėje man iškilo rožinio maldos dvasinis vaizdas, – teigė s. Rima. – Tuoj pat nubraižiau schemą, parašiau tekstą ir paprašiau misijos kelionės seses Kristuje Rasos tokį rožinį pagaminti iš alyvmedžio (ji vienintelė tai mokėjo). Su šiuo rožiniu meldėmės už kunigus. Galiu pasakyti, kad ne už visus kunigus sekėsi vienodai melstis. Melsdamosi kai kada jautėmės labai blogai, mus kažkas slėgė ir trukdė, kartais atrodydavo net sąmonė aptems. Ypač sunku buvo melstis už tuos kunigus, kurie yra silpnesnio tikėjimo, kurie yra suklupę ar įpuolę į nuodėmę. Patys ne kartą jutome, kad piktoji dvasia iš tiesų yra labai galinga ir visaip stengiasi mus įbauginti, susilpninti ir sutrukdyti. Ypač ji silpnino mūsų sveikatą. Todėl buvo skaudu, kad nors ir labai daug kentėjome, bet likome neįvertinti – iš kai kurių kunigų susilaukdavome net priekaištų. Pasitaikė tokių, kurie ne tik mūsų nepalaikė ir neparėmė, bet pradžioje padėję vėliau apšaukė veltėdžiais ir kaulytojais (misijoje negalėjome apsieiti be pinigų: reikėjo nors minimaliai maisto, degalų ir kitų gyvybiškai svarbių dalykų). Labiausiai finansiškai ir moraliai mus palaikė Palemono  klebonas italas salezietis kunigas Maksimas Bianko, mūsų artimieji. Daug padėjo ir Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kunigas Vytenis Vaškelis, nuoširdžiai palaikė maldoje kunigai Kęstutis Kėvalas, Antanas Matusevičius, mons. Vincentas Jalinskas, stačiatikių kunigas egzorcistas iš Ukrainos Piotras bei Arpadas iš Rumunijos, taip pat kunigas Gabrielius Amortas bei daug kitų kunigų, vienuolių ir įvairių religijų geros valios žmonių. Ypač norėtume padėkoti Budapešto (Vengrija) Meilės Liepsnos vienuolynui (jų bendruomenė mums suteikė labai didelę pagalbą) bei Lenkijos kunigui Jerziui, taip pat vienuoliui, kuris mus palaikė maldoje prie šventosios Faustinos įkapių ir grįžtant padėjo išsekusiems. Nepatikėsite, bet per misiją teko sutikti tokių nuostabių, tyrų, tikrai tikinčių krikščionių ir musulmonų, kad net sunku apsakyti ir patikėti, kad dar tokių gerų žmonių žemėje yra. “

(Bus daugiau)

Keliautojų asmeninio archyvo nuotraukos 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija