2010 m. balandžio 2 d.
Nr. 25
(1810)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tradiciniai giedojimai Klaipėdoje

Kovo 6 dieną Klaipėdos senamiestyje tradiciškai šurmuliuojant Kaziuko mugei, į susitikimą Etnokultūros centre rinkosi miestelėnai. Šįkart buvo pristatomi Gavėnios meto tradiciniai giedojimai – Graudūs verksmai. Renginio vedėjas muzikologas kun. Saulius Stumbra gausiai susirinkusiai auditorijai pristatė šios unikalios maldingos praktikos kilmę, prasmę, svarbą.

Gavėnios metu liaudyje gyvos net trys pamaldumo praktikos, padedančios apmąstyti Viešpaties kančią: Žemaičių Kalvarijos kalnai, Kryžiaus keliai ir Graudūs verksmai.

Graudūs verksmai atsirado Lenkijoje maždaug XV amžiuje. Ši pamaldumo praktika priskiriama „Lamentacijų“ žanrui (it. lamento – rauda, verksmas).

Lietuvoje ši pamaldumo praktika atsiranda tik XIX a. viduryje. Pirmojo lietuviško teksto redaktorius buvo kun. Eliziejus Miliauskas, o 1898 metais Seinų vyskupas Antanas Baranauskas parengė Graudžių verksmų vertimą su natomis. Per ilgus metus tekstai  buvo pertvarkomi daug kartų. Šiandien mūsų naudojamas variantas remiasi vysk. A. Baranausko vertimu, tačiau galutinė jo redakcija priklauso kun. Jonui Paliūkui MIC, kurio 20-ąsias mirties metines minėjome vasario mėnesį.

Kai Bažnyčia oficialiai patvirtino šią maldos praktiką, ji įvesta visose Lenkijos ir Lietuvos bažnyčiose kaip privaloma Gavėnios meto maldingumų dalis. Dažniausia buvo giedama sekmadienių vakarais prie išstatyto Švč. Sakramento ir užbaigiant procesija bažnyčios viduje. Dera pastebėti, jog atlikimo tradicija, ypač muzikinė, skiriasi: dzūkai gieda unisonu, panašiai į jų išlaikytas raudas. Giedama dviem grupėmis: vyrų/moterų arba choro/bažnyčios. Ir šiandien daugelyje vietų išlaikyta ši forma. Ši praktika buvo gyva ir namuose. Kūrinys labai jausmingas, gražus tekstas, todėl žmonėms patiko. Nors buvo parašytos profesionalios J. Naujalio melodijos, bet liaudis dažnai atgiedoję bažnyčioje vienaip, namuose giedodavo savaip, artimesnėmis vietinių dainų melodijomis. Deja, ši maldinga praktika išlikusi tik bažnyčiose, atliekant etnografinę ekspediciją nė vienas respondentas nebepatvirtino šio tradicijos gyvavimo už bažnyčios sienų. Priežastys vis tos pačios – tradicijos nutrūkimas dėl sovietmečio ir atotrūkio tarp gyvenimo ir tikėjimo.

Po kunigo Graudžių verksmų pristatymo Šiaulių Katedros Šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis (vadovė Rolanda Kalakauskienė) kartu su gausiai susirinkusiais miestelėnais giedojo Graudžius verksmus pagal prof. A. Motuzos surinktas melodijas.

Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė padėkojusi visiems dalyviams pažadėjo, jog pradėtas renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ tęsis, siekiant gaivinti, palaikyti liaudiškąją pamaldumo tradiciją.

kss

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija