2010 m. balandžio 7 d.
Nr. 26
(1811)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nazareto Marijos centras

Mindaugas BUIKA

Į adoravimo koplyčios inauguraciją
44susirinko daug maldininkų ir svečių

Baigiamas statyti unikalus
Tarptautinis Nazareto Marijos centras

Pagrindinis koplyčios akcentas –
Rožinio Džiaugsmo slėpiniai

Inauguracijos apeigoms
vadovavo Nazareto vyskupas
JacintasBulosas Markucas

Inauguruota Rožinio slėpinių koplyčia

Izraelyje baigiamas statyti unikalus Tarptautinis Nazareto Marijos centras, kurio kertinį akmenį 2007 metais per Viešpaties Apreiškimo šventę palaimino tuometinis Jeruzalės lotynų patriarchas Mišelis Sabachas. Šį projektą, įgyvendinamą Šventosios Šeimos mieste, krikščionybės lopšyje, šalia didžiosios Apreiškimui dedikuotos bazilikos ir Nazarete esančių kitų krikščioniškų konfesijų Bažnyčių, galima laikyti tikrai ekumeniniu. Lėšas jam skiria (projekto bendra vertė apie 10 milijonų eurų) vietinės katalikų, stačiatikių ir protestantų bendruomenės ir viso pasaulio tikintieji. Taiką, vienybę ir susitaikymą skatinantį Nazareto Marijos centro projektą palankiai priėmė vietos ir musulmonai bei žydai, čia turintys savo maldos namus.

Šiemet per Viešpaties Apreiškimo šventę, kovo 25 dieną, dar nebaigtame statyti centre buvo inauguruota Švč. Mergelės Marijos ir Rožinio slėpinių koplyčia, skirta piligrimų dvasiniam susikaupimui, adoracijai ir maldai už krikščionių ir visos žmonijos šeimos vienybę. Koplyčia išpuošta Rožinio maldos Džiaugsmo slėpinių ikonomis, kurias dabartinio Jeruzalės lotynų patriarcho Fuado Tualio vardu pašventino jo vikaras Izraeliui vyskupas Jacintas Bulosas Markucas.

Išvakarėse dalyvaujant melkitų, armėnų ir kitų bendruomenių dvasininkams buvo celebruojami ekumeniniai Mišparai, į kuriuos įsijungė Nazareto Marijos centrą globojančios ekumeninės Chemin Neuf bendruomenės nariai ir kiti tikintieji. Maldos intencijos labai aiškios: už krikščionių šeimas ir jų vienybę, už taiką Šventojoje Žemėje, už kunigus, už būsimąjį Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodą, už visos žmonijos šeimos santarvę.

Vienybės siekis, kaip pašaukimas, buvo ir Viešpaties Apreiškimo iškilmės liturgijai vadovavusio vyskupo J. Markuco homilijos tema. Jis pabrėžė, kad „vienybės“ sąvoka geriausiai išreiškia naujojo centro veiklą ir tikslus. Pagaliau paties Nazareto Įsikūnijimo slėpinys yra par excellence susitikimo ir vienybės miestas. Kaip tik jame unikaliu būdu susitinka dangus ir žemė, susitinka visi to paties Tėvo vaikai, kalbėjo Nazareto katalikų vyskupas. Jis pabrėžė, kad naujajam centrui lemta tapti vienybę skatinančiu raugu, nes jis yra vos už šimto metrų nuo Apreiškimo bazilikos ir vietinės istorinės mečetės. Priminęs pašventintos koplyčios tikslą, kaip vietą, skirtą nuolatiniam Švč. Sakramento adoravimui, ganytojas kvietė melsti Viešpatį vienybėje ir dėl vienybės.

Parama ir evangelizacinis entuziazmas

Į naujosios koplyčios altorių buvo įdėtos relikvijos kelių Bažnyčios šventųjų ir palaimintųjų, kurių gyvenimas ir darbai yra glaudžiai susiję su Šventąja Žeme bei visu Artimųjų Rytų regionu. Tarp jų yra XIX amžiuje gyvenęs libanietis emeritas šv. Šarbelis Maklufas, kanonizuotas 1977 metais, Apsireiškimo šv. Juozapui seserų kongregacijos įkūrėja prancūzė šv. Emilija de Vijalias,  kanonizuota 1951 metais (jos vienuolijos seserys ypač aktyviai veikia Palestinoje), prancūzas palaimintasis Karolis de Fuko, buvęs misionieriumi Sacharoje ir beatifikuotas 2005 metais. Pagaliau reikia paminėti dvi į Bažnyčios altorių garbę iškeltas moteris, kilusias iš Jeruzalės lotynų patriarchato: basąją karmelitę palaimintąją Nukryžiuoto Jėzaus Mariją Bauardy, beatifikuotą 1983 metais, ir palaimintąją Mariją Alfonsiną Gatas, kuri Nazarete beatifikuota 2009 m. lapkričio 23 dieną.

Tarptautinio Nazareto Marijos centro direktorius Olivje Bonasi džiaugėsi dideliu šio projekto palaikymu visame pasaulyje. Jis sakė, kad tarp pagrindinių rėmėjų yra trys patriarchai, devyni kardinolai ir pagrindinių Dievo Motinos šventovių – Loreto (Italija), Lurdo (Prancūzija), Gvadelupės (Meksika), Čenstakavos (Lenkija), Aparesidos (Brazilija) – vyskupai. Tarp dešimčių tūkstančių dosnių aukotojų yra ir žymių asmenybių, rodančių solidarumą Šventosios Žemės krikščionims. Tokios paramos svarbą ne kartą pabrėžė popiežius Benediktas XVI bei jo pirmtakas Dievo tarnas Jonas Paulius II.

O. Bonasi kalbėjo, jog ateityje tokie evangelizaciniai Marijos centrai  bus statomi didesnėse ir mažesnėse Dievo Motinos šventovėse ir sujungti į tarptautinę asociaciją, palaikys ryšius, keisis medžiaga, burs marijinius sąjūdžius. „Praėjusiais šimtmečiais mūsų protėviai statė katedras. Trečiajame krikščionybės tūkstantmetyje mes norime pastatyti Marijos centrus, kurie skleistų tikėjimą visame pasaulyje“, – aiškino O. Bonasi. Pranešama, kad Nazareto pavyzdžiu įvairiose vietose jau yra įkurta dvylika panašių Marijos centrų. Jos jau atsirado Izraeliui gretimame Libane, Lenkijoje, Brazilijoje ir kitur.

Kaip minėta, pats Nazareto vyskupas J. Markucas ypač pabrėžia vienybės bruožą Tarptautinio Marijos centro projekte ir tai vadina „mažuoju stebuklu“. Iš tikrųjų tai bene pirmas atvejis, kai Šventojoje Žemėje prie bendros iniciatyvos prisijungė visos Bažnyčios. „Kai paliečiama Šventosios Žemės tema, deja, dažniausiai išgirstame apie konfliktus, karą, terorizmą, smurtą, mirtį, – aiškino ganytojas. – O šis projektas suvienijo visų denominacijų krikščionis, įskaitant protestantus (kurie tradiciškai nerodo pamaldumo Dievo Motinai) ir net musulmonus bei žydus“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija