2010 m. balandžio 9 d.
Nr. 27
(1812)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Be Kristaus pasaulis neturėtų vilties

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI suteikia
apaštalinį palaiminimą „Urbi et Orbi“

Velykų šv. Mišios Šv. Petro
aikštėje Romoje

Šventąjį Tėvą sveikina
kardinolas Andželas Sodanas

Velykų įvykis pakeitė istoriją

„Savo mirtimi ir prisikėlimu Jėzus Kristus mus išvadavo iš radikalaus vergavimo nuodėmei ir nutiesė kelią į Pažadėtąją Žemę, į Dievo Karalystę, visuotinę teisingumo, meilės ir taikos karalystę“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI prieš suteikdamas iškilmingą apaštalinį palaiminimą „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“). Savo tradiciniame kreipimesi balandžio 4 dieną po Romos Šv. Petro aikštėje aukotų Kristaus prisikėlimo šv. Mišių jis pažymėjo, kad šis „išėjimas“ („exodus“) yra nuolatinis ir vidinis sieloje vykstantis procesas: „Tai gimimas Šventojoje Dvasioje – tai rezultatas krikšto, kurį Kristus mums dovanoja savo velykiniu slėpiniu“.

Šiuo dvasiniu „išėjimu“ į krikščioniškojo gyvenimo tapsmą „prasideda integralus žmogaus atsinaujinimas, sugebantis perkeisti visą asmeninę ir visuomeninę žmoniškumo plotmę“, – aiškino Šventasis Tėvas didžiąją Velykų prasmę. Jis pažymėjo, kad be Kristaus aukos ir prisikėlimo žmogaus gyvenimas neturėtų jokios vilties, kadangi „neišvengiamas mūsų ir pasaulio likimas būtų mirtis“. Tačiau Velykų įvykis „pakeitė istorijos kryptį, pasukdamas ją link gėrio, gyvybės ir atleidimo“.

Kita vertus, Velykose nėra nieko magiško, ir panašiai kaip žydai savo Paschoje perėję per Raudonąją jūrą patyrė sunkius išbandymus, taip ir krikščioniška istorija yra kupina ne tik džiaugsmo ir vilties, bet ir skausmo bei nerimo, sakė popiežius Benediktas XVI. Todėl ir šiandien tas „išėjimas“, tai yra vadavimasis iš nuodėmės, tęsiasi, ir čia reikia ne paviršutiniškų permainų, o tikro dvasinio ir moralinio atsivertimo. Bažnyčia skelbia žmonijai Evangelijoje glūdintį išvadavimą, „kad ji galėtų išbristi iš gilios krizės, ir tam reikalingos gilios permainos, pradedant nuo sąžinės atsinaujinimo“, – pabrėžė Šventasis Tėvas, netiesiogiai nurodydamas į sunkias sekuliarizacijos pasekmes.

Prisikėlimo galia

Kaip įprasta savo velykiniame kreipimesi popiežius Benediktas XVI paminėjo Bažnyčiai rūpimas tarptautinio gyvenimo problemas, paragindamas jas neatidėliotinai spręsti. Tai pirmiausia konfliktinė situacija Artimuosiuose Rytuose – ypač Šventojoje Žemėje ir Irake. Šioms tautoms reikia „išėjimo“ iš karų ir smurto į taiką ir santarvę. Šventasis Tėvas taip pat nurodė į katalikiškąjį Lotynų Amerikos regioną, kuriame „pavojingai padaugėjo su narkotikų platinimu susijusių nusikaltimų“. Vien tik Meksikoje 2009 metais per narkomafijos išprovokuotus susidūrimus buvo nužudyta daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių. Popiežius linkėjo Lotynų Amerikai ir Karibų baseino tautoms, kuriose vis dar gajus marksizmo ideologijos recidyvas (Čaveso fenomenas), „taikaus sambūvio ir pagarbos bendrajam gėriui“. Jis taip pat paragino tęsti tarptautinio solidarumo liudijimą žemės drebėjimo ištiktiems Haičio ir Čilės žmonėms.

Buvo prisiminta ir nuo daugelio nesutarimų kenčianti Afrika, kuriai ypač reikalinga Kristaus prisikėlimo nešama taika ir atsinaujinimas. Šventasis Tėvas paminėjo į Kongo Demokratinę Respubliką, Gvinėją ir Nigeriją, kurios yra atsidūrę nuolatinio pilietinio, tarptautinio ir tarpreliginio konflikto padėtyje. Nelengvi išbandymai krikščionims yra iškilę daugelyje Azijos žemyno šalių, ypač Pakistane, kuriame stiprėja Talibano  teroristinių grupių veiksmai. Benediktas XVI meldė, kad prisikėlęs Kristus suteiktų šiam regionui „jėgų žengti dialogo ir ramaus sambūvio keliu“.

Popiežius priminė globalinės ekonomikos ir finansų krizės iššūkius ir linkėjo, kad valstybių vadovai juos spręstų tiesos, teisingumo ir broliškos savitarpio pagalbos dvasioje. Nurodęs į tragiškas mirties kultūros apraiškas (pirmiausia negimusių kūdikių žudymą ir „gailestingąją mirtį“ – eutanaziją), Šventasis Tėvas kvietė kurti „meilės ir tiesos kupiną ateitį, kurioje būtų gerbiama ir priimama kiekviena žmogaus gyvybė“. Velykų įvykis Jeruzalėje pakeitė istoriją, atverdamas ją ateičiai ir todėl reikia tęsti išganingą gyvenimo piligrimystę.

Išreiškė solidarumą Šventajam Tėvui

Pradedant Kristaus prisikėlimo celebravimo šv. Mišias popiežių Benediktą XVI pasveikino Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas, išreikšdamas visos Bažnyčios solidarumą Šventajam Tėvui dėl sustiprėjusių išpuolių prieš jo asmenį laicistinėje žiniasklaidoje. Dabar tai yra susiję su atskleistais kai kurių dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo atvejais, tačiau tie išpuoliai (stebėtojų nuomone, puikiai suderinti) tęsiasi faktiškai per visą pontifikatą. Kardinolas A. Sodanas, sekdamas pastaruoju metu daugelio episkopatų patvirtintų vienybės su Popiežiumi pareiškimais, patvirtino, kad Dievo tauta ištikimai buriasi apie Kristaus vietininką žemėje. „Dievo žmonės yra su tavimi, – kalbėjo Kardinolų kolegijos dekanas. – Jie nesileis atbaidomi šio momento „tuščių paskalų“, kaip ir išbandymų, kurie kartais ištinka tikinčiųjų bendruomenę“. Visų Romos Kurijos bendradarbių, pasaulio vyskupų ir kunigų vardu kardinolas meldė Viešpaties paramos Šventajam Tėvui jo atsakingoje tarnystės Bažnyčiai ir pasauliui misijoje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija