|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Didžiojo penktadienio vakare, po Kristaus kančios pamaldų Kauno Arkikatedroje ar kitose miesto bažnyčiose, tikintieji gausiai dalyvavo tradicinėje Kryžiaus kelio eisenoje, viešai paliudydami savo tikėjimą ir ištikimybę Viešpačiui, įsijausdami į jo kryžiaus kančią ir mirtį, atgailaudami už savo ir kitų žmonių nuopuolius. Kryžiaus kelio eisena prasidėjo 20 valandą nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios, tęsėsi Laisvės alėja bei Vilniaus gatve ir baigėsi Arkikatedroje Bazilikoje. Eisenai vadovavo ir šventąjį kryžių nešė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Viešpaties kančios kelią su degančiomis žvakėmis rankose giedodami ir melsdamiesi ėjo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, mieste tarnaujantys kunigai, Kauno kunigų seminarijos klierikai, pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys, miesto tikintieji, jaunimas, nepabūgęs lietaus ir vėjo. Jie visi įvadinį žodį tarusio mons. Adolfo Grušo buvo paraginti įsimąstyti į Kryžiaus kelio stotis ir įsijausti į Jėzaus kančią, kurią visais laikais sukelia žmonių daromas blogis, prisiminti ir savo tėvynės sunkumus, skaudžią laisvės kainą. |
||
|
|
||
|
Alvyra Grėbliūnienė
Kiekvieno mėnesio 12 dieną Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje aukojamos šv. Mišios meldžiant Palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimo bei jo paskelbimo šventuoju. Koplyčioje prie Jo relikvijų Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (PJMD) skyrių nariai iš įvairių parapijų prieš šv. Mišias meldžiasi rožinį, o po jų veda maldos pusvalandį. Kovo 12 dieną tai atliko PJMD Panaros pilnų namų bendruomenės (PNB) skyriaus nariai. Prieš šv. Mišias vyko konferencija Viešpaties Gailestingumas, Gavėnia ir pal. Jurgis Matulaitis, kurią vedė ses. Viktorija MVS. Ji pažymėjo, kad Gavėnios laikotarpiu Bažnyčia kalba apie kryžių ir kančią. Kryžiaus ir kančios tema taip pat labai svarbi pal. Jurgiui: daugelyje vietų savo Užrašuose t. Jurgis dėkoja Dievui už kryžiaus patirtį savo paties gyvenime. Jo vyskupiškasis šūkis Nugalėk blogį gerumu spinduliuoja nuolatiniu Dievo kvietimu atverti širdis Jo Gailestingumui, priimti Jo Kryžiaus pergalės vaisius. |
||
|
|
||
|
Lina Mažeikaitė,
Vilkaviškio vyskupijos Parapijinės katechezės
Gavėnios metu Vilkaviškio vyskupijos katechetams ir tikybos mokytojams, kurie parapijoje dirba su vaikais, paaugliais ir suaugusiais, vyko seminaras Gavėnia, Velykos. Sekminės. Metodiniai užsiėmimai buvo organizuoti Prienuose, Šakiuose, Seirijuose ir Vilkaviškyje. Seminaro metodika buvo parengta pagal lenkų metodiką, kuri buvo pristatyta Vilniaus arkivyskupijos Katechetikos centro organizuotame seminare 2009 m. vasarą. Metodikos ypatumas labiau įsigilinti į Gavėnios, šv. Velykų ir Sekminių, kaip ypatingų momentų, švenčiamų liturgijoje ir išgyvenamų asmeniškai, esmę ir prasmę. Pirmoji seminaro dalis Gavėnia slap kelias į Prisikėlimo džiaugsmą. Dalyviai dirbo su Gavėnios šalies žemėlapiu, kuriame turėjo pavadinti visus objektus, po to sukurti šiai šaliai himną. Visus metodus papildė teorinė dalis, kurioje buvo pristatoma Gavėnios laikotarpio esminiai momentai. Antroji dalis Velykos: Jėzaus Prisikėlimas naujo gyvenimo šaltinis. Nagrinėta, kas yra prisikėlimas. Aktyvinimo metoduose dalyviai turėjo įsijausti į Prisikėlimo liudytojų vaidmenį ir interviu metodu atsakinėti į žurnalistų užduodamus klausimus apie kelyje į Emausą vykusius įvykius. |
||
|
|
||
|
Kun. Rytis Baltrušaitis Kovo 25 dieną, švenčiant Viešpaties Apreiškimo iškilmę ir liaudyje dar vadinamas gandrines, Marijampolės apskrities viršininko administracijos pilnutėlėje salėje vyko prof. Gintauto Vaitoškos knygos Kas iš vaikų pagrobė gandrą pristatymas-konferencija. Renginį organizavo Vilkaviškio vyskupijos Religinio švietimo bei Šeimos centrai, Vilkaviškio vyskupijos pal. Jurgio Matulaičio kunigų seminarijos biblioteka ir Katalikų pasaulio leidiniai administracija. |
||
|
|
||
|
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Atvelykio sekmadienis į mus meta akibrokšto akmenėlį. Kodėl Bažnyčia parinko tokią Evangelijos vietą, kuri byloja apie Kristaus mokinių širdyse esančią sumaištį ir baimę? Juk Velykų šventę šventėme prieš savaitę ir jau tada džiaugsmas, kad Viešpats tikrai prisikėlė, visiškai išsklaidė visus mūsų dvejonių rūkus. Evangelijoje rašoma apie Jėzaus mokinius, kurie dėl fariziejų baimės viename kambaryje buvo susigūžę į krūvą (Jn 20, 19). Juos ne tik kaustė baimės ledai, bet jie pelnytai buvo verti Mokytojo priekaištų dėl to, kad pernelyg mažai stengėsi tikėti tuo, ką yra skelbę pranašai! (Lk 24, 25). |
||
|
|
||
Pirmą kartą Klaipėdos miesto istorijoje Didįjį penktadienį tikintieji apmąstė Kryžiaus kelią eidami miesto gatvėmis iš Kristaus Karaliaus į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią. Viešpačiui padovanojus saulėtą dieną, maldai susirinko tūkstantinė minia. Skambi giesmė, gilūs Kryžiaus kelio apmąstymai, pakili nuotaika ir noras liudyti miestui tikėjimą vienijo visus. Tikinčiųjų minia ėjo skubančio miesto gatvėmis, kaip anuomet Jėzus tarp prekeivių, turgininkų. Kiekvieną Kryžiaus kelio stotį keitėsi kryžiaus nešikai ligoninių bendruomenės, Klaipėdos policijos, Lietuvos kariuomenės, tikybos mokytojų, katechetų, Caritas, tremtinių, parapijų atstovai tai buvo klaipėdiečių kelias... |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |