2010 m. balandžio 28 d.
Nr. 32
(1817)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ministras lyg akmuo, verčiantis vežimą į griovį, arba  Kaip išlaikyti rimtį valstybėje

Praėjusią savaitę Lietuvos politinį gyvenimą sudrebino išties makabriški įvykiai, einantys lygiagrečiai su kultūros ministro keitimo klausimu. Tautos prisikėlimo partijos (TPP) pirmininkas Arūnas Valinskas nusprendė atšaukti iš kultūros ministro pareigų savo partijos narį Remigijų Vilkaitį, deleguotą į šį postą 2008 metais. „Prisikėlėliai“ teigė, kad jų netenkina ministro ir ministerijos darbo kokybė bei situacija kultūros srityje. Tautos prisikėlimo partijai atšaukus iš šio posto pačių deleguotą R. Vilkaitį, į kultūros ministrus buvo siūloma A. Valinsko kandidatūra.

Tačiau po keleto „politinių“ susikibimų A. Valinskas nutarė atsiimti savo kandidatūrą į kultūros ministrus. Kitą kandidatūrą Premjerui jis pažadėjo pateikti pirmadienį. (Taip ir įvyko – į ministro kėdę pasiūlytas operos solistas Deividas Staponkus) Bet ir pats premjeras po A. Valinsko „nepagarbių“ pareiškimų apie Prezidentę buvo nusprendęs jo kandidatūros į ministrus nebeteikti, o dešiniąja premjero ranka tapęs jo patarėjas Virgis Valentinavičius Lietuvos radijui sakė: „A. Valinsko žodžiai ir veiksmai penktadienį ir šeštadienį neatrodo labai išmintingi, veikiau – priešingai. Todėl, Premjero nuomone, kyla klausimas dėl prasmės teikti tokį kandidatą į kultūros ministrus. Koalicijos sutartis yra bendra visos koalicijos atsakomybė, ir premjeras be koalicijos partnerių jokių žingsnių nedarys. Visi tolesni žingsniai paaiškės pirmadienį“. Galima priminti, kad praėjusią savaitę premjeras A. Kubilius sakė, kad jei kultūros ministras R. Vilkaitis nesuskubs atsistatydinti, premjeras pats teiks ministro atstatydinimą, kai tik Tautos prisikėlimo partija turės naują kandidatą į ministrus. Jis sakė: „Sprendimas nekelia jokių abejonių. Tai yra partijos apsisprendimas, ir aš tiktai laukiu, koks kandidatas bus pasiūlytas. Pagal Konstituciją, ministro pakeitimas gali vykti arba ministrui parašius atsistatydinimo pareiškimą, arba Premjerui teikiant jo atleidimą ir kito ministro kandidatūrą“. Tiesa, dar anksčiau premjeras išvis priešinosi ministro atstatydinimui – ministrai esą nėra kavos puodeliai, kuriuos galima užsimanius perstatinėti. (Tokiai premjero pozicijai prieštaravo kai kurie įtakingi TS-LKD veikėjai. Pavyzdžiui, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė: „Vis tiek turime pripažinti, kad koalicijoje esančios partijos turi pasiskirsčiusios ministerijas, jos delegavo savo atstovus ir jeigu delegavusi partija neturi sutarimo su savo deleguotu ministru, tai, matyt, yra ne visai gerai“.)  Penktadienį A. Kubilius buvo sakęs, jog jei TPP nepasiūlys kito kandidato, A. Valinsko kandidatūrą pirmadienį oficialiai teiks Prezidentei. Ir štai per savaitgalį premjeras pradėjo galvoti kitaip. Lyg jis nepažinotų A. Valinsko iš arčiau.

A. Valinskas, paaiškėjus, kad Prezidentė nepritaria jo kandidatūrai „dėl per mažo jo pasitikėjimo visuomenėje“, pasielgė pagal savo charakterį: žiniasklaidai jis pareiškė, jog partijai reikia „ne kažkokios įskaudintos bobiškos nuomonės, o oficialių valstybės vadovės argumentų“. Kartu TPP lyderis pasakė nemanąs, kad savo kategorišku pasisakymu įžeidė Prezidentę – tokią situaciją jis sukėlė norėdamas parodyti, kad šalis „didžiuliais žingsniais eina autokratinio valdymo link“. Jis sakė: „Valstybėje nėra taip gerai, kaip atrodo, deja. Tad sąmoningai elgdamiesi norėjome parodyti, kad yra daug problemų: neargumentuotai keičiami jėgos struktūrų vadovai, taikomi dvejopi, trejopi, ketveriopi standartai. O mus geriausia įsivaizduoti kaip tas tris beždžionėles: nieko nematau, nieko negirdžiu ir nieko negaliu sakyti, išskyrus vieną dalyką – turime pakėlę ranką balsuoti“. Dar daugiau, A. Valinskas netgi teigė, kad savo demaršą vykdė apgalvotai, tyčia, kad galėtų parodyti, jog karalius yra nuogas. Jis sakė: „Taip, 99 proc. buvau įsitikinęs, kad netapsiu kultūros ministru. Šio apgalvoto demaršo tikslas yra kitas – politikams ir visuomenei aiškiai parodyti, jog karalius yra nuogas ir kad, kaip rašė Williamas Shakespeare’as, „Danijos Karalystėje – ne viskas gerai. /.../

Juk kam nors reikia pagaliau pasakyti ir pirštu prikišamai parodyti, kad Prezidentės veikla yra tik chaotiškas ir visiškai neargumentuotas galvų kapojimas – ypač teisėsaugos srityje. Tokios „veiklos“ motyvas ir tikslas – vien emocijos ir Prezidentės asmeninis reitingas“. Šeštadienį spaudos konferencijoje A. Valinskas pareiškė, kad išvakarėse valstybės vadovės poziciją dėl jo perspektyvų tapti kultūros ministru palyginęs su „bobiška nuomone“ dėl to nesigaili. „Aš tikrai nesiveržiau (į kultūros ministro postą), tai buvo sąmoningai padarytas veiksmas, iššaukiant ugnį į save parodyti, kokia situacija ir kaip einama autokratinio, autoritarinio režimo link, nes valdymo stilius yra toks, – kalbėjo A. Valinskas. – Ne vieną kartą esu minėjęs koalicijos partneriams ir raginau brėžti kompetencijos bei atsakomybės ribas, kai buvo neargumentuotai pateiktas mūsų diplomatijos vadovo Vygaudo Ušacko klausimas. Tuomet nei konservatoriai, nei koalicijos partneriai to daryti neišdrįso. Anksčiau ar vėliau tai bus keliama, nes Prezidentės reitingams krentant bus imtasi kitų, ne mažiau drastiškų žingsnių. Drįsčiau prognozuoti, kad artimiausiu metu buvo gali būti iškeltas – tarp eilučių jau buvo pasiūlyta – klausimas aukoti A. Kubilių“, – savo mintis apie nepopuliarių politikų (tokių kaip jis pats ar premjero A. Kubiliaus, kurio reitingai dar menkesni) likimo poste klausimą dėstė A. Valinskas. Spaudos konferencijoje paklaustas, ar nesigaili savo žodžių, parlamentaras teigė kol kas negirdėjęs pačios D. Grybauskaitės reakcijos, ar ji įsižeidusi. „Tai yra normalus pasakymas, kuris paprastoje šalyje nebūtų nieko užgavęs. Bet jei tas skandalas dirbtinai eskaluojamas, kad įsižeidė, manau, jog šią problemą galime išspręsti dviem būdais. Išgirdęs priekaištą, kad ji asmeniškai įsižeidusi, aš, be jokios abejonės, žengsiu tuos žingsnius“ (t.y. atsiprašysiu – red.) „Kai vyrą pavadina boba, jis gali įsižeisti. O šioje vietoje nematau jokios problemos“, – tvirtino Seimo narys. „Tai buvo pasakyta vertinant „argumentus“, kuriuos išsakė Prezidentė, kitaip sakant, ji leido sau pasielgti grynai emociniu pagrindu ir ne pirmą kartą. Aš, šitą dalyką pabrėždamas, dar kartą iššaukdamas ugnį į save, noriu pasakyti: karalius yra nuogas. Ir nebijau tai padaryti“, – pridėjo jis. Pasak parlamentaro, „neadekvatūs, neargumentuoti pasisakymai, bravūriškas priešrinkiminės retorikos tęsimas ir galvų kapojimas veda į destrukciją“. Ir dar paaiškino: „Greičiausiai ponia Prezidentė turi savo reitingų lentelę, kurioje yra viršuje, ir, matyt, pasakys, kad neturintys 5 ar 7 proc. palaikymo negali eiti jokių pareigų valstybėje. Tarp eilučių skaitant yra konkretus pasiūlymas pašalinti iš pareigų nepopuliariausią Lietuvos politiką – A. Kubilių“, tačiau patikino, kad „gynė ir gins premjero nugarą“. Jis kritikavo ir kai kuriuos prezidentės sprendimus užsienio politikoje, pavyzdžiui, nevykti į Gruzijos nepriklausomybės jubiliejų. „Pritariu A. Kubiliaus nuomonei: ministras – ne kavos puodelis. Norėčiau ją pratęsti: koalicija nėra kavos servizas, kurį kaip nori gali dėlioti namų šeimininkė“, – ironizuodamas ir perfrazuodamas premjero anksčiau pasakytus žodžius apie susiklosčiusią padėtį aiškino Seimo narys. Dar anksčiau, penktadienį, A. Valinskas svarstė, ar teisingai prezidentė elgiasi, iš anksto atmesdama siūlomą ministro kandidatūrą kaip nekeliančią pasitikėjimo visuomenei: „Jeigu ji (prezidentė – red.) deklaruoja, kad geresnės koalicijos nėra, ir neargumentuotai neva pateikia nepasitikėjimą vienu iš partijos vadovų, klausimas, kas tą koaliciją bando sugriauti – mes iš vidaus ar Prezidentė iš išorės?“ – ne visai retorinį klausimą kėlė „prisikėlėlių“ vadovas.

Dar praėjusios savaitės viduryje kultūros ministras R. Vilkaitis nė nebandė trauktis iš posto, tik leido suprasti, kad ateityje galbūt atsistatydins. R. Vilkaičio teigimu, jis dar turi „nebaigtų darbų“, o valstybėje turi būti išsaugota rimtis.

Abi puses bandęs suderinti premjeras sakė, kad nejaučia, jog pavyko rezultatyviai įgyvendinti taikdario vaidmenį. Jis tik patvirtino, kad kokių nors dalykinių priekaištų ministrui negali pasakyti. Ministras, aiškindamas savo nenorą trauktis iš pareigų, sakė vieną įdomią mintį: „Tikrai nesu užsispyręs. Valstybėje dabar labai svarbu tam tikra rimtis. Kartais reikia laiko, kad būtų priimti sprendimai“. R. Vilkaitis netgi prakalbo apie tai, jog jam dar iki prisiekiant Seime, jis buvo kaltintas bendradarbiavus su KGB, ir tame jis įžvelgiąs, jog „tam tikros jėgos nesuinteresuotos, kad valstybėje būtų rimtis“. TPP deleguoto ministro teigimu, norint įsigilinti į kultūros sritį reikia bent metų. Taigi gal R. Vilkaitis išties jautė, jog tokio „nelabai svarbaus“ posto kaip kultūros ministro pakeitimas galėtų taip stipriai sutrikdyti valstybės rimtį. Juk jau kalbama ir apie valdančiosios koalicijos griuvimą, ir apie naujos, su TS-LKD ar be jos, koalicijos kūrimą. Taigi rimtis valstybėje išties pakibo ore...

P.S. Verta čia prisiminti ir mūsų „susidūrimus“ su ministru R. Vilkaičiu. Ministras sugebėjo tik atsiųsti „XXI amžiui“ rūstų laišką, reikalaujantį suteikti žinių apie mūsų leidžiamus laikraščius ir leidyklos savininkus (dalininkus). Žinių apie žiniasklaidos savininkus pareikalavo į valdžią atėjęs premjeras A. Kubilius. Mat 2008 metais TS-LKD laimėjus Seimo rinkimus, vienas pirmųjų valdžios žingsnių, greta mokesčių didinimo ir žmonių skurdinimo, buvo siekis „įrodyti“ žiniasklaidos priemonių ir politikų „sąsajas“ ir „išsiaiškinti“ žiniasklaidininkų darbą, tariamai nukreiptą prieš naująją valdžią. Naujasis ministras labai skrupulingai vykdė premjero nurodymą: grasinantį laišką gavome ir 2009 metų pradžioje, ir 2010 metų pradžioje. Laiške buvo nurodyta, kad nepateikę reikalaujamos informacijos apie laikraščio „savininkus“ negausime Spaudos rėmimo fondo paramos. Tad skubėjome pateikti tikrai nieko nesakančius duomenis apie laikraščio (leidyklos) savininkus, nors ir žinojome, kad ministro grasinimas yra vis vien tuščias – paramos iš fondo negausime net pateikę reikalaujamą informaciją. Ir išties 2009 metais mūsų paraiškos dėl paramos nors iš dalies kompensuoti pakilusius mokesčius fondas net nepriėmė. Tik 2010 metams paramą fondas suteikė, nes tiesiogiai kreipėmės į premjerą dėl fondo vykdomos diskriminacinės politikos. Gaila, kad ta parama leidžia padengti tik vieno mėnesio laikraščio leidybos išlaidas. Ir tai buvo padaryta, pabrėžiame, tikrai ne kultūros ministro dėka. Neabejojame, kad R. Vilkaitis yra tikrai neblogas artistas, tačiau ministro darbas yra žymiai atsakingesnis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija