Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Žmogus be sielos kultūros – tuščiaviduris

Bronius VERTELKA

Pietų pertraukos metu (iš kairės) Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas, Smilgių bibliotekininkas Edvardas Vaičius ir vilnietis dr. Rimantas Miknys

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis (kairėje) Premjero atminimo ženklą įteikė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojui Raimundui Klimavičiui

Balandžio 8-ąją Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko mokslinė konferencija „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė Lietuvos kultūros kontekste“. Įžanginį žodį apie G. Petkevičaitę-Bitę tarė  bibliotekos, kuri  jau 21 metai vadinama rašytojos vardu, direktorė Rima Maselytė. Ji informavo, jog  sudarytas G. Petkevičaitės-Bitės  150-mečiui skirtų jubiliejinių renginių komitetas, kurio pirmininkas – Panevėžio rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas.

Direktorė džiaugėsi, kad bendromis rajono Savivaldybės ir viešosios bibliotekos bendruomenės pastangomis baigiama Puziniškio dvaro, kuriame gyveno rašytoja, rekonstrukcija. Tačiau liko apverktina namo Panevėžyje, Šv. Zitos gatvėje,  kuriame irgi gyveno rašytoja ir kurio kelis kambarėlius  dabar užima jos memorialinis muziejus, būklė.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pažymėjo, jog šviesa į Vilnių sklinda iš regionų. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojams Genovaitei Astrauskienei, Raimundui Klimavičiui, Margaritai Mašalienei, J. Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovui Vytautui Baliūnui R. Vilkaitis įteikė Ministro pirmininko  atminimo ženklus. Konferencijos dalyvius pasveikino ir apskrities viršininkas Viktoras Trofimovas.

Konferenciją  pranešimu „G. Petkevičaitė-Bitė ir M. Romeris: modernios Lietuvos visuomenės modelio beieškant“ pradėjo Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys. Jis teigė, kad  abu šiuos iškilius žmones jungė vienas tikslas: siekti, kad šalyje įsigalėtų demokratija. Abu jie pirmiausia buvo kultūros žmonės, o tik paskui politikai.

Apie XX amžiaus pradžios Panevėžio visuomenės veikėjus kalbėjo miesto kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astrauskas, apie G. Petkevičaitės-Bitės pėdsakus Panevėžio gimnazijoje – J. Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas. Rašytoja į Panevėžį atvyko iš jo išvijus bolševikus ir gimnazijoje  dirbo 4 metus. Gimnazija buvo seniausia vidurinė mokykla Lietuvoje. Joje mokytojais dirbo Juozas Balčikonis, Matas Grigonis, Jurgis Elisonas bei kiti to meto šviesuoliai. Pastebėjusi tarp moksleivių vyraujančią turtinę nelygybę, G. Petkevičaitė-Bitė nemažai prisidėjo, kad jie turėtų naujas gražias uniformas. Jas moksleiviai nešiojo iki rusų okupacijos. Nors išliko turtinė nelygybė, uniformos moksleivius kažkiek drausmino. Pati mokytoja buvo moksleivių numylėtinė. Semtis žinių gimnazijoje rašytoja atsivedė  ir keturis savo sūnėnus: Bernardą Bučą (būsimąjį skulptorių) ir Antaną Kasperavičių. Našlaitis vėliau baigė Dotnuvos žemės ūkio akademiją, netgi dirbo Panevėžio gimnazijoje. 1980 metais iš užsienio į Lietuvą atvyko A. Kasperavičiaus žentas ir atvežė G. Petkevičaitės-Bitės laidotuvių nuotraukų. O skulptorius B. Bučas sukūrė mylimos mokytojos  paminklą ir 1971 metais jį pastatė prie  Pirmosios vidurinės mokyklos (dabar gimnazija).

G. Petkevičaitė-Bitė, nors paveldėjo Puziniškio dvarą, tačiau jai atiteko tik 8 ha žemės, tad kukliai gyveno iš pedagoginio darbo atlyginimo. Gimnaziją ji paliko dėl ligos.

Pranešimą „Kur kelias į analfabetų minią? G. Petkevičaitės-Bitės požiūrio į lietuvių brandumą nepriklausomybei atspindžiai „Karo metų dienoraštyje“ 1914-1919 m.“ perskaitė Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio filialo darbuotoja Justina Armonaitė.

Po pietų pertraukos konferenciją tęsė VU Komunikacijos fakulteto doktorantė Jolita Steponaitienė, perskaičiuosi pranešimą „Spaudos draudimo lietuviškųjų knygų autorės – moterys“, ir dr. Ramunė Bleizgienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) –  „Liga tautinio atgimimo vaizduotėje: K. Jauniaus, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Biliūno, O. Pleirytės-Puidienės-Vaidilutės atvejai“.

Pranešimus skaitė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos mokytoja ekspertė Lionė Lapinskienė („Gabrielė Petkevičaitė- Bitė ir Petras Būtėnas“), Arvydas Karaška (Lietuvos kompozitorių sąjunga), Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotoja Vitalija Kazilionytė („G. Petkevičaitė-Bitė dabartyje: priėmimas ir atmetimas“).  G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė R. Maselytė, įpareigota kultūros ministro, V. Kazilionytei įteikė Ministro pirmininko atminimo ženklą. Konferencijoje apsilankė ir Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios altaristas kun. Vytautas Aloyzas Marozas.

Konferencijos dalyviai galėjo susipažinti su bibliotekos pirmame aukšte veikiančia dokumentų , fotografijų, knygų paroda „Turiningas dvasininko kelias“, skirta prelato Kazimiero Dulksnio 100-osioms gimimo metinėms, Konferencijų salėje – su fotografijų paroda „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: čia jos būta“, bibliotekos antrajame aukšte laukė  Šarūno Leonavičiaus grafikos ir piešinių paroda, o Naujųjų leidinių skaitykloje – paroda „Gražiausios metų knygos. 1999–2009“.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“