2010 m. balandžio 30 d.
Nr. 33
(1818)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Melo imperija

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos visuomenę  sukrėtė skandalingas Drąsiaus Kedžio mirties aplinkybių tyrimas. Nors Kedžio artimieji matė akivaizdžias  smurto žymes ant kovotojo su pedofilija kūno, tačiau vis dar teigiama, kad jo mirties priežastis – užspringimas skrandžio turiniu. Itin skandalinga tai, kad ekspertizėje  dalyvavo teismo medicinos ekspertas, kuris prieš keletą metų nustatė, kad  V. Pociūnas neva žuvo pats iškritęs pro viešbučio langą. Žmonės netiki tokiomis ekspertų išvadomis, prasilenkiančiomis su tikrove. D. Kedžio žūtis buvo netikėta. Seimo narys Saulius Stoma teigia: „Gal Drąsius Kedys taps tuo herojumi, kuris įkvėps apmirusią visuomenę pakilti į kovą už teisingesnę Lietuvą? Juk Drąsius galėjo parašyti kažką tokio: „Dėl mano mirties kaltinkite tik santvarką“. Jonučių kapinėse gimė naujos – ne tik laisvos, bet ir teisingos Lietuvos viltis. Tai buvo regima žmonių veiduose, jų akyse, kuriose žvilgėjo ašaros. Tragedijos herojus D. Kedys padarė daugiau nei bet kuris politikas – minią jis pavertė už bendrą tikslą kovoti besirengiančia visuomene“.

Lietuvos žiniasklaidoje D. Kedys kartais prilyginamas Tadui Blindai. Bet toks palyginimas nėra tikslus. T. Blinda buvo iš turtingų valstiečių kilęs plėšikų vadas, su savo gauja plėšdavęs ne tik dvarininkus, bet ir valstiečius. 1877 metais Luokės turguje jį atpažino ir smarkiai sumušė patys valstiečiai, o Blinda netrukus nuo sužalojimų mirė. Kai kuriose šalyse yra buvę įspūdingesnių pavyzdžių. Štai Gruzijoje iki pat savo mirties 2004 metais gyveno „gruzinų Robin Hudu“ vadintas Džaba Joselianis, nepaisant abejotinos veiklos, pelnęs daugelio žmonių pagarbą. Šis „įteisintas vagis“ (vor v zakonie) susikrovė didelius turtus, bet gyveno kukliai. D. Joselianis didelę dalį sukauptų lėšų atiduodavo vargšams, rėmė talentingus vaikus. Jo biografija įspūdinga. Sovietmečiu jis daug metų praleido kalėjimuose. Išėjęs iš kalėjimo, D. Joselianis baigė vakarinę mokyklą, institutą, vėliau apsigynė ir mokslų daktaro laipsnį. Jis rašė straipsnius, knygas, organizavo seminarus, pelnė autoritetą kriminaliniame pasaulyje. Nepriklausomoje Gruzijoje jis kurį laiką užėmė aukštas valstybines pareigas, jam buvo suteiktas ir generolo laipsnis.

D. Kedys kovojo su pedofilais. Ir tai, kad prieš Kedį organizuojama ištisa šmeižto kampanija, jau per daug nestebina. Galima sakyti, viešojoje erdvėje tiesiog liejasi ciniško melo bangos. Kai pedofilija įtariamą A. Ūsą remia „valstybininkų“ klano nariai (o tai yra vieša paslaptis), melo imperija klesti. A. Ūsas ėmėsi šmeižto, teigdamas, kad  balandžio 17 dieną netoli Kauno rastas ne D. Kedžio kūnas, o visai kitas asmuo. Teigiant apie neigiamas D. Kedžio gyvenimo aplinkybes, paskleista versija apie jo „persigėrimą“, visai nesiaiškinant, kaip Ispanijoje ar Rusijoje „ieškomas“ bėglys atsirado netoli namų su aiškiomis, kaip teigia pirmieji liudytojai, smurto žymėmis. Žuvusio D. Kedžio kūnas buvo slepiamas, norint juo visai atsikratyti palaidojant kaip „neatpažintą“. Tokia netiesos ir net melo viršūnė dar kartą parodo, kad netvarkos apimtoje Lietuvoje galima skleisti ir visiškus prasimanymus. Politinį ir teisinį chaosą iliustruoja ir tai, kad nuo vasario 5 dienos, kai iš posto  atstatydino A.Valantinas, Lietuva iki šiol neturi generalinio prokuroro.

Po D. Kedžio mirties vykstanti šmeižto kampanija jau peržengė visas padorumo ribas. Jei tikrai paaiškės, kad D. Kedys buvo sulaikytas tuo metu, kai prokuroras skambino Kedžio artimiesiems ir klausė, „ar jie pasirūpins advokatu“, tai bus didžiulė vinis į teisinės valstybės karstą.  Kompozitorius Mikas Suraučius sako: „Kai pagalvoju, kur atsidūrėme, skaudu. Į  rimtą aklavietę įžengėme. Gyvename kaip homo sovieticus,  vieni kitus  plėšdami, apgaudinėdami. Seime susirinko daug vertelgų, besirūpinančių tik savo reikalais. O Seime juk turi dirbti žmonės, kuriems nesvetimas etikos jausmas ir atsakomybė savo tautai“. Bet Lietuvoje regime  nemažai politikų ir visuomenės veikėjų, ryžtingai kovojančių už teisinės valstybės atkūrimą – tai Seimo nariai Saulius Stoma ir Kazimieras Uoka, teisininkai Kęstutis Čilinskas ir  Vytautas Bakas, žurnalistė Rūta Grinevičiūtė-Janutienė, buvęs Seimo narys, visuomenės veikėjas Algimantas Matulevičius, aktyvus profsąjungų veikėjas Vytautas Kuprys, kun.  Jonas Varkala ir kiti pilietinės visuomenės vedliai. Gyvename nebe 2000, o 2010 metais, jau nebegalime teigti, kad dėl įvairių negerovių kaltas vien tik posovietinis palikimas. Pažvelkime į Lenkiją ir Estiją – šiose šalyse jau pažabota korupcija, sukurtas ir stabilus socialinės gerovės lygis. Artimiausiu laiku turėtų paaiškėti generalinio prokuroro kandidatūra. Lietuvai reikia ne statytinio, o tikro generalinio prokuroro, kuris atleistų iš prokuratūros sistemos „kilerius prokurorus“ – su pedofilais ir kontrabandos organizatoriais artimai susijusius pareigūnus ir kuris  inicijuotų tikrą D. Kedžio ir V. Pociūno nužudymų tyrimą ir pajudintų užstrigusių  rezonansinių finansinių bylų tyrimą. Nes melo, smurto ir klastos banga įstūmė Lietuvą į gilią duobę. Pakilti iš jos galėsime tik bendromis ryžtingų valstybės pareigūnų ir aktyvių piliečių pastangomis.

Bet melo keliai kartais atveda ir į  aklavietę. STT pareigūnai balandžio 25 dieną sulaikė „Vilniaus vandenų“ vadovus – šios bendrovės generalinį direktorių D. Norkų, rinkodaros direktorių N. Laurinaitį, ūkio tarnybos vadovą T. Biknevičių, konsultantą viešųjų pirkimų klausimais S. L. Teigiama, kad visi šie asmenys kyšininkavo ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. „Vilniaus vandenų“ vadovai yra susiję su neskaidriais viešaisiais pirkimais, įtariama, kad tokia veikla buvo vykdoma gana ilgai.

Ekonominė padėtis Lietuvoje vis prastėja. Atlyginimai kai kuriose įmonėse tebemažinami. 15 proc. dirbančiųjų gauna minimalius atlyginimus (670 litų atskaičius mokesčius), 28 proc. dirbančiųjų gauna nuo 1000 iki 15000 į rankas siekiančius atlyginimus. Beveik pusei Lietuvos dirbančiųjų atlyginimai nuo 2009 metų sausio 1 dienos sumažėjo itin ženkliai – nuo 10 iki 30 procentų. Sparčiai auga ir bedarbystė. Bedarbių skaičius Lietuvoje jau siekia 15,3 procento. Ignalinoje bedarbių jau beveik 20 proc., Druskininkuose – 18,7, Naujojoje Akmenėje – 18,6,  Panevėžyje – 17,5 proc.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija