Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Lietuvos žemės ūkis išlieka gyvybingas ir konkurencingas

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

„AgroBalt 2010“ aplankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad Lietuvos žemės ūkis išlaikė savo senas tradicijas. Šalia Prezidentės – ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (viduryje) ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius

Po poros metų pertraukos tradicinė, šį kartą jau 18-oji tarptautinė žemės ūkio, maisto bei pakuočių pramonės paroda „AgroBalt 2010“ sugrįžo į sostinę, Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“. Balandžio 29 – gegužės 1 dienomis vykusios parodos vienas iš esminių tikslų – stiprinti regioninį bendradarbiavimą, tolygią kaimo regionų plėtrą, žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą kaimuose bei miesteliuose.

Į „AgroBalt 2010“ atvyko daugiau kaip 400 dalyvių iš 14 pasaulio šalių. Savo veiklą ir produkciją jie demonstravo beveik 7 tūkst. kv.m ekspozicijų plote. Dalyvavo ne tik Europos Sąjungos (ES) valstybių, bet ir Baltarusijos, Azerbaidžano, Armėnijos, Moldovos, JAV gamintojai.

Lietuvai parodoje atstovavo 240 dalyvių. Didžiausią jų dalį sudarė maisto ir gėrimų pramonės atstovai iš 85 šalies bendrovių – „Alita“, „Anykščių vynas“, „Biovela“, „Ragutis“, „Rūta“, „Rokiškio sūris“ ir daugelis kitų garsių įmonių.

Parodoje lankėsi ir eurokomisaras

Renginio išvakarėse žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius priminė, jog nepaisant pernai pasaulio rinkose kritusių žemės ūkio produkcijos kainų ir vartojimo, mūsų šalies žemės ūkio sektoriuje bendroji pridėtinė vertė ūgtelėjo 2 proc., o žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos balansas netgi padidėjo iki 1,36 milijardo litų. 2009 metais žemės ūkio ir maisto produktų buvo eksportuota daugiau nei už 8 milijardus litų ir tai sudarė 20 proc. viso Lietuvos eksporto. „Šie skaičiai akivaizdžiai liudija, kad Lietuvos žemės ūkis yra gyvybingas, erdvus investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui“, – teigė ministras.

Į „AgroBalt 2010“ atidarymą drauge su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Dačianu Čiolosu atvykusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, kad paroda sugrįžo į sostinę. „Lietuva visada pasižymėjo tuo, kad galėjo save išmaitinti ir parduoti tai, ką išaugina. Mūsų žemės ūkis ir apdirbamoji pramonė užima vos 8 proc. bendrojo vidaus produkto, bet visi didžiuojamės tuo, ką paveldėjome, ko mus išmokė tėvai ir ką galime perduoti savo vaikams. Tad pasidžiaukime visi kartu, kad turime kuo didžiuotis, kad mums ne gėda, kokią duoną auginame, ką galime padovanoti kitiems“, – atidarydama parodą kalbėjo mūsų šalies vadovė.

ES komisaras D. Čiolosas (kilęs iš Rumunijos – K. P.) pabrėžė, kad jam džiugu, jog Lietuvos ūkininkai kelia savo konkurencingumą, nepamiršdami puoselėti senųjų kaimo tradicijų. Tai, kas vyksta mūsų šalyje, pasak komisaro, yra tarsi veidrodis to, ką Briuselio vadovybė norėtų matyti ir visoje Europos Sąjungoje. Pasisakydamas apie ES paramą ir tiesioginių išmokų būtinumą, D. Čiolosas patikino, kad ir po 2013 metų jos turi būti išlaikytos. „Negalime skirstyti tiesioginių išmokų remdamiesi tik istoriniais rodikliais. Tiesioginių išmokų mokėjimas, žemės ūkio finansavimas turi būti aiškus mokesčių mokėtojams, jie turi suprasti tai ne kaip socialinę pagalbą, bet kaip atlygį už tai, kokias paslaugas ūkininkas suteikia“, – teigė eurokomisaras.

Užsieniečius viliojo senasis paveldas

Tris dienas šurmuliavusioje ir gausų dalyvių bei lankytojų būrį pritraukusioje parodoje itin daug dėmesio buvo skiriama lietuviškos produkcijos naujovėms. Vienintelė rapsų perdirbimo ir aliejaus gamybos įmonė Lietuvoje „SV Obeliai“ pristatė šaltuoju būdu spaudžiamą aukštos kokybės aliejų „TYRAS originalusis“ – jis išgaunamas tik iš Lietuvos laukuose užaugintų natūralių, nemodifikuotų rapsų.

 Nuo seno Lietuvoje garsėjantis Šiaulių saldainių fabrikas „Rūta“ pristatė naujausią suvenyrinių šokoladinių saldainių rinkinį „Žalgirio Lietuva“. Ši puiki kolekcija skirta artėjančioms „Žalgirio“ mūšio 600-osioms metinėms paminėti. Už šį gaminį fabrikas pelnė parodos „AgroBalt 2010“ medalį.

Šventiniame renginyje pirmą kartą buvo pristatyti tautinio paveldo produktai ir  senųjų kaimo amatų tradicijos. Tautinio paveldo produktai, kaip žinome, vienas iš svarbiausių tautos identiteto elementų, kuriuose atsispindi kultūros tradicijos ir savitumas. Būtent tokiais produktais bei tradicijomis Lietuva įdomi pasauliui. Į tautinio paveldo sampratą įeina daug sričių – tai ir maisto gaminiai, amatininkų dirbiniai, senųjų veislių gyvūnai bei jų produktai, muzikos instrumentai, net ir senoji lietuviška muzika, senosios giesmės, tradicinių renginių ir kalendorinių švenčių organizavimas.

 Daugelį lankytojų, ypač iš užsienio, viliojo mūsų puodžių, audėjų ir vytelių pynėjų rankdarbiai. Grupelė žingeidžių italų susigundė Rumšiškių krašto puodžiaus Vyganto Jezersko dailiais ąsotėliais ir bokalais, o įnoringi vokiečiai negalėjo atsispirti vilnietės tautodailininkės Vitos Babičienės išaustoms margaspalvėms, rinktinėms juostoms...

Lankytojų akiratyje – retos veislės galvijai

Daugiau nei kelių šimtų dalyvių margumyne galima buvo išvysti Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir Suvalkijos regionų ūkininkus, bendrovių atstovus. Be tradiciškai jau keliolika metų aktyviai šioje parodoje dalyvaujančių visiems mums gerai žinomų įmonių, kaip AB „Alita“, „Traidenis“ ir UAB „Riamona“, sutikome ir rečiau į šitokį renginį atvykstančių dalyvių. Galvijų paviljone akis patraukė keletą grakščių ir Lietuvoje jau retai sutinkamų vietinių šėmųjų veislės karvyčių. Šių gyvulių šeimininkė Vita Čepulienė iš Dzūkijos krašto  priminė, jog vietinių šėmųjų galvijų veislė Lietuvoje yra žinoma nuo senų laikų, siekiančių net XVII amžių. Tačiau dėl ilgalaikio ir beatodairiško gerinimo įvairių juodmargių bei žalmargių veislių buliais, dėl masiško brokavimo lietuviški šėmieji galvijai atsidūrė ties išnykimo riba... Daugeliui ūkių, laikiusių šią veislę, neįtiko jų spalva, pernelyg smulkūs galvijai... Ąžuolinių kaime, netoli garsaus Žuvinto rezervato, 80 ha ūkyje šeimininkaujanti V. Čepulienė tikino, jog be reikalo mūsų tautiečiai lengvabūdiškai buvo nurašę šiuos gyvulius. Pasirodo, vietiniai šėmieji galvijai nuo seno pasižymi aukštu produktyvumu ir gera sveikata, yra labai ramūs, nereiklūs, lengvai prisitaikantys ir prie šaltesnių klimato sąlygų. Savo pienininkystės ūkyje su vyru Gintautu V. Čepulienė laiko 11 telyčių ir 16 karvių. Per praėjusį metų sezoną vidutiniškai iš vienos karvės primelžė beveik 5500 kg pieno, jo riebumas siekė 4,41 proc.

Greta Vitos, kitoje gardo pusėje išvydome dar dviejų jos kraštiečių – Gražvydo Miškinio ir Arūno Žalyno atvežtas Lietuvos vietinių baltnugarių veislės telyčias. G. Miškinis iš Ponkiškių kaimo, netoli Simno, ūkininkaujantis 130 ha žemėje, laiko 28 karves ir 16 jau šios veislės telyčaičių. Pasak Gražvydo, vietiniai baltnugariai galvijai Lietuvoje žinomi nuo neatmenamų laikų, tačiau prieš pusę amžiaus masiškai juos poruojant su kitų veislių buliais, ėmė sparčiai nykti. Baltnugarės karvės taip pat yra pieningos, sveikos, puikiai prisitaikiusios prie klimato ir gamtinių sąlygų, atsparios įvairioms ligoms. Iš šios veislės karvių vidutiniškai per metus primelžiama po 4600 kg pieno, riebumas siekia beveik 4 proc.

Vaistažolininkų gėrybės

Pačiame parodų paviljono centre miela buvo susitikti ir pabendrauti su Pilnų namų bendruomenės atstovais, atvykusiais iš Varėnos  rajono, Panaros kaimo, netoli Merkinės. Pats bendruomenės vadovas kunigas Valerijus Rudzinskas negalėjo atvykti į parodą, todėl apie visoje šalyje išgarsėjusios bendruomenės auginamas ekologines vaistažoles papasakojo vienuolis brolis Laimonas Mituzas. „Viskas prasidėjo nuo to, kad mūsų bendruomenė nusprendė vykdyti aplinkosauginį projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“. Šis projektas buvo vykdomas pagal tarptautinę Jungtinių Tautų remiamą Mažųjų projektų programą. Į projekto įgyvendinimą buvo įtraukti iš įkalinimo įstaigų grįžę, visuomenės atstumti žmonės. Šiems asmenims labai svarbi darbo terapija, sveiko ir prasmingo gyvenimo ugdymas. Beveik pusantro hektaro plotas buvo užsėtas keliolikos rūšių ekologinių vaistinių augalų sėklomis. Šį ūkį mums padėjo auginti ir prižiūrėjo ne tik bendruomenės nariai, bet ir Panaros, Merkinės, Žeimių kaimų gyventojai“, – pasakojo brolis Laimonas. Bendradarbiaujant su Lietuvos žemės ūkio universiteto specialistais, Pilnų namų bendruomenė prieš porą metų pastatė pirmąją ir, beje, vienintelę Baltijos šalyse unikalią vaistažolių džiovyklą, joje instaliavo 140 kv. m saulės kolektorių. Džiovinimui panaudojus saulės energiją, vaistažolės nepraranda kokybės, be to, sutaupoma net 85 proc. energijos, išsaugoma švari aplinka.

Projekto vadovė Rūta Jakubonienė, parodoje eksponuodama bendruomenėje išaugintą produkciją, pasidžiaugė, kad pirkėjų netrūksta –  dauguma vietos ir aplinkinių kaimų bei miestelių gyventojų, ieškodami natūralių, sveikai gyvensenai reikalingų vaistažolių, jau žino kur jų gauti ir atvyksta tiesiai į bendruomenės namus. Atokiau nuo Dzūkijos krašto gyvenantiems vaistažolių ieškovams jaudintis nereikia – Panaroje išaugintą produkciją galima rasti šalyje veikiančiose sveiko maisto parduotuvėse, taip pat ir kai kuriose vaistinėse. Pirkėjai, pasak brolio Laimono, ypač mėgsta specifinius kelių rūšių vaistažolių mišinius. Dažniausiai perkami „Rudens“ bei „Pavasario“ vaistažolių mišiniai, jie naudojami ir kaip kasdienė arbata, kuri veiksmingai padeda apsisaugoti nuo peršalimo ligų, malšina kosulį, ramina nervus ir t. t.

© 2010 „XXI amžius“