2010 m. gegužės 5 d.
Nr. 34
(1819)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Pavasaris Lietuvoje – miškasodžio metas

Vytautas Žeimantas

Grupė talkininkų - žurnalistai
ir miškininkai po miškasodžio
talkos Juodšilių girininkijoje
Autoriaus nuotrauka

Juodšilių girininkijos darbuotojai.
Iš kairės Genadijus Morozas,
Rimvydas Musteikis, Dainius
Adžgauskas ir Vaidotas Keršys
Autoriaus nuotraukos

Žurnalistų talka

Savaitgalį Vilniaus miškų urėdija pakvietė į miškasodį žurnalistus, besidominčius ekologinėmis ir gamtos temomis. Talka vyko netoli Rudaminos, Juodšilių girininkijoje. Kartu su miškininkais iš Generalinės bei Vilniaus miškų urėdijų jaunas eglutes sodino žurnalistai iš Lietuvos ir Baltijos televizijų, Lietuvos ir Žinių radijo,  „XXI amžiaus“, „Lietuvos aido“, „Tėviškės gamtos“ „Mūsų girių“, kitų periodinės spaudos leidinių.

Džiugu, kad pavasarinės žurnalistų miškasodžio talkos tampa gera tradicija. Kartu su kolegomis jau teko sodinti miškus Ukmergės, Nemenčinės, Vilniaus, Valkininkų miškų urėdijoms priklausančiuose miškuose. Ir visada iš tokių talkų grįžti su pakilia nuotaika.

Gerai, kad žurnalistai nekerta miškų, o juos sodina, atkuria. Deja, dabar virš Lietuvos miškų – valstybinių ir privačių – yra pakibęs Damoklo kardas. Atsiranda žmonių, kuriems labiau rūpi vienadienė nauda – kuo daugiau iškirsti miško ir gauti kuo didesnį pelną. Bandoma tikinti, kad kertant miškus galima sėkmingai mažinti ekonominės krizės pasekmes. O apie Lietuvos žmogų, kuriam  miškas nuo senų senovės buvo šventa vieta, dvasinės atgaivos aplinka, mažai tegalvojama.

Žmonėms, mylintiems ir saugantiems gamtą, miškasodis tampa ritualu, šventu  darbu. Beje, šioje veikloje gerai talkina ir šalies miškų urėdijos, kurios šį pavasarį numatė atkurti beveik 9000 ha valstybinių miškų. Iš 42 miškų urėdijų daugiausia miškų kirtavietėse dabar sodina Ukmergės miškų urėdija – 440 ha. Panevėžio miškų urėdijoje atkurti numatyta 397 ha, Biržų – 370 ha, Šiaulių – 350 ha, Joniškio – 346 ha, Kuršėnų – 337 ha.

Daugiau kaip po 300 ha atkūrė Mažeikių ir Tauragės miškų urėdijos. Nemažai miškų atsodinama ir su talkininkų pagalba. Prie šių hektarų prisidės ir mūsų žurnalistų pasodintas 1,5 ha ploto eglynėlis Juodšilių miške.

Talkininkai nepamiršo ir savo tikrosios profesijos. Po talkos pradėjo dirbti net keturios televizijos kameros, sukosi diktofonai, spragsėjo fotoaparatai. Paskui prie laužo pabendrauta su miškininkais ir tarpusavyje. Bendras darbas, tiesioginis bendravimas su miškininkais žurnalistams tik į naudą. Taip bus lengviau susigaudyti įvairiose Lietuvos miškų problemose, miškininkų veikloje.

Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui

Miškininkai teisingai elgiasi, kad neapsiriboja vien tik talka, medžių sodinimu. Šiemet daug kur miškasodis buvo paženklintas ir noru prasmingai paminėti Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui, kad Lietuvoje suoštų nauji ąžuolynai ir girios, skirtos šiai garbingai pergalei.

Antai Kretingos miškų urėdijos Lenkimų girininkijoje buvo apsodintas 11,65 ha plotas. Simboliškai 600 ąžuolų Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui pažymėti pasodino garbingi Kretingos rajono piliečiai, svečiai bei pagalbininkai. Čia buvo atidengtas L. Ruginio sukurtas koplytstulpis.

Marijampolės miškų urėdijoje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje prie Liubavo kaimo Lietuvos ir Lenkijos miškininkai kartu sodino naują mišką, skirtą Žalgirio mūšio jubiliejui.

Ąžuolai buvo sodinami ir Šakių miškų urėdijai priklausančiame Šilininkų miške. Čia miškininkai kartu su VšĮ „Gerumo ąžuolas“, dalyvaujant prezidentui Valdui Adamkui, surengė gražią šventę – ąžuolų sodinimą Žalgirio mūšio jubiliejui pažymėti. Per talką gamtai neabejingi žmonės pasodino net pusketvirto tūkstančio ąžuoliukų..

„Man atrodo, kad šis jūsų savanoriškas, niekieno neverčiamas susibūrimas yra tikriausias mūsų valstybės 1000-mečio ir Žalgirio mūšio paminėjimas, – po talkos susirinkusiems kalbėjo V. Adamkus. – Meilę gamtai pajutau dar gimnazijoje, Kaune. Gyvenau pro langus žiūrėdamas į Kauno ąžuolyną. Čia ir gimė pirmoji mano meilė gamtai, medžiams. Todėl dabar, kai matau, kaip kas nors bando bent vieną medį nupjauti, atrodo, kad peiliu traukia man per širdį.“

Ukmergės miškų urėdijos miškininkai kartu su faneros gamyklos UAB „Likmerė“ darbuotojais irgi surengė miško sodinimo talką. Į ją pakvietė svečių iš Latvijos, Lietuvos aplinkos ministerijos, kitų įstaigų ir organizacijų. O Kernavės girininkijos Draučių miške buvo sodinamas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui skirtą miškas. Čia į talką atvyko ir Seimo nariai.

„Nors šiuo metu vyksta aktyvi šmeižto kampanija prieš valstybinius miškininkus, mes dabar pasinėrę į vieną prasmingiausių darbų – miškasodį“, – teigė talkoje dalyvavęs Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.

Naujų miškų galėjo būti ir daugiau

Per miškasodį, kaip sakė Generalinės miškų urėdijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjas Petras Kanapienis, ne tik atkuriami iškirsti medynai, bet ir veisiami nauji miškai. Juos šiemet miškų urėdijos įveis 786 ha plote. Daugiausia naujų miškų atsiras Marijampolės (102 ha), Panevėžio (78 ha) ir Šalčininkų (75 ha) miškų urėdijose. Įveisiamų naujų miškų plotai galėtų būti didesni, nes miškų urėdijos yra išauginusios pakankamai miško sodmenų, tačiau beveik trečdalis miškų urėdijų neturi galimybės įveisti naujų miškų, nes apskritys joms neperdavė tam tikslui skirtų žemių.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija