Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuvos žemės ūkis išlieka gyvybingas ir konkurencingas

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

„AgroBalt 2010“ aplankiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė džiaugėsi, kad Lietuvos žemės ūkis išlaikė savo senas tradicijas. Šalia Prezidentės – ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas (viduryje) ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius

Po poros metų pertraukos tradicinė, šį kartą jau 18-oji tarptautinė žemės ūkio, maisto bei pakuočių pramonės paroda „AgroBalt 2010“ sugrįžo į sostinę, Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“. Balandžio 29 – gegužės 1 dienomis vykusios parodos vienas iš esminių tikslų – stiprinti regioninį bendradarbiavimą, tolygią kaimo regionų plėtrą, žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą kaimuose bei miesteliuose.

Pavasaris Lietuvoje – miškasodžio metas

Vytautas Žeimantas

Grupė talkininkų - žurnalistai ir miškininkai po miškasodžio talkos Juodšilių girininkijoje Autoriaus nuotrauka

Žurnalistų talka

Savaitgalį Vilniaus miškų urėdija pakvietė į miškasodį žurnalistus, besidominčius ekologinėmis ir gamtos temomis. Talka vyko netoli Rudaminos, Juodšilių girininkijoje. Kartu su miškininkais iš Generalinės bei Vilniaus miškų urėdijų jaunas eglutes sodino žurnalistai iš Lietuvos ir Baltijos televizijų, Lietuvos ir Žinių radijo,  „XXI amžiaus“, „Lietuvos aido“, „Tėviškės gamtos“ „Mūsų girių“, kitų periodinės spaudos leidinių.

Kelias be klystkelių

Benjaminas ŽULYS

Jadvyga Petrauskienė prie savo namelio Kaune, Vilijampolėje

„Vieningoji darbo sąjunga“

Šie žmonės kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Tai buvo grupė studentų, kurie įkūrė pogrindžio organizaciją „Vieningoji darbo sąjunga“ (VDS). Jos įkūrėjai ir branduolys buvo vienuolika Ariogalos gimnazijos pirmosios laidos jaunuolių, vėliau studijavusių Vilniaus ir Kauno aukštosiose mokyklose. Dar šeši į VDS veiklą įsijungė vėliau. Organizacija turėjo savo įstatus ir veiklos programą, kurioje numatyti VDS uždaviniai sovietinės okupacijos sąlygomis bei ateičiai. Programoje buvo pabrėžta, kad sąjunga, įkurta bolševikinio režimo sąlygomis, yra idėjinė mokslinė organizacija, jungianti žmones, siekiančius išlaisvinti Tėvynę nuo bolševikinės okupacijos ir atkurti nepriklausomą valstybę. O valstybė savo piliečiams turi užtikrinti demokratinę santvarką ir gerą gyvenimą. Gerovės pagrindas turi būti sąžiningas piliečių darbas. VDS nariai turėjo fiksuoti, kaip sovietinėje valstybėje apgaudinėjami ir moraliai žalojami žmonės, rinkti represijų ir kolektyvizacijos pragaištingumo faktus, juos platinti tarp Lietuvos gyventojų. Sąjungos nariai turėjo nuolat mokytis, nepriekaištingai elgtis. VDS nariams pavyko užmegzti ryšius su tuo metu veikusiais Kęstučio apygardos partizanais. Jiems buvo perduodami VDS narių straipsniai, o iš kovotojų gaunama pogrindinė spauda.

Sielos paveikslas

Marija MACIJAUSKIENĖ

Julija Švabaitė-Gylienė

Skaitydamas Julijos Švabaitės-Gylienės eilėraščių rinkinį „Ant vėlių suolelio“ jauti, kaip giliai autorė įsišaknijo gimtojoje žemėje, kaip visa esybe jaučia jos istoriją, skaudulius… Savos tėvynės dukters žvilgsniu ji mato dabartį, žaizdas, skausmingai suvokia, kad doro, sąžiningo žmogaus žodis numarintas. Autorė reikli politikams, ir tos savo nuostatos neslepia: mes iš protėvių paveldėjome svarbiausius moralinius postulatus, jais gyvenome neplėšikaudami, nepardavinėdami nei sąžinės, nei tėvų, nei gimtosios žemės…

Lietuva geopolitikos kontekste

Politologės prof. Fransuazos Thom žvilgsnis į Lietuvą

Ona Voverienė

Prieš devynerius metus rašiau apie žymios politologės antikomunistės Sorbonos universiteto profesorės Fransuazos Thom požiūrį į pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų politinę situaciją. (Voverienė O. Niūriausios prognozės pildosi.// „XXI amžius“, 2001 02 21, p. 7). Tada ji savo straipsnyje „Kruvinoji repeticija“ atskleidė Kremliaus scenarijų, kaip planuojama užgniaužti Baltijos šalis. Tas scenarijus turėjo būti realizuotas keliais etapais: 1) stipri propagandinė ataka, eskaluojanti mintį, kad Baltijos šalys nemokės tvarkyti savo ekonomikos be Rusijos „specialistų“ pagalbos ir Baltijos valstybės turės neišvengiamai žlugti; 2) sprogdinimai Latvijoje ir Estijoje, šiek tiek vėliau ir Lietuvoje turėjo įbauginti nepaklusniuosius; 3) tuometinės premjerės K. Prunskienės teatralizuotas kainų pakėlimas, turėjęs išprovokuoti nepasitikėjimą savo valdžia; 4) parlamentus turėjo nuversti interfrontai, sudaryti iš penktųjų kolonų, veikiančių visose Baltijos valstybėse, ir civiliai persirengusių kariškių grupuočių; 5) atvira karinė agresija, jeigu 3 ir 4 scenarijaus etapai dėl kurių nors priežasčių žlugtų.