2010 m. gegužės 19 d.
Nr. 38
(1823)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tarptautiniame renginyje – apie Lietuvos nepriklausomybės 20-metį

Praėjusią savaitę, pirmadienį ir antradienį, Seime buvo surengti debatai „Baltijos šalių nepriklausomybė – ateinantys 20 metų“ ir vyko eilinė Europos liaudies partijos (European People’s Party, EPP) politinė asamblėja, skirta mūsų šalies Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Pagrindiniu renginio akcentu tapo šios partijos įkurto ir vadovaujamo Europos studijų centro surengti debatai. Į Vilnių atvyko ne tik EPP prezidiumas, bet ir 72 partijų narių atstovai iš 39 šalių. Debatuose dalyvo daugiau nei pusantro šimto delegatų – Europos Parlamento nariai, partijų lyderiai, kitų šalių parlamentarai. Jie susirinko ne tik apžvelgti du Nepriklausomybės dešimtmečius, regiono patirtį įveikiant komunizmą, narystę ES ir NATO, bet ir dabarties bei ateities iššūkius saugumo srityje, energetikos politikoje, santykiuose su Rusija. Tarp debatų dalyvių – buvęs Estijos premjeras Martas Laras, buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aleksandras Milinkevičius, neseniai Latvijos užsienio reikalų ministro postą palikęs Maris Riekstinis, Europos Parlamento narys Alfas Svenssonas. Svečiams buvo parodytas trumpas dokumentinis filmas, kuriame užfiksuotos Baltijos kelio akimirkos, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, Sausio 13-osios įvykiai, Lietuvos stojimas į NATO ir ES.

Renginį pradėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė sakė, kad prieš 20 metų nemažai klausimų dėl Lietuvos ir visos Europos ateities atrodė lengvesni bei paprastesni, o šiandieninė realybė, nors ir rodo pažangą, kelia naujus iššūkius ir problemas. I. Degutienė kvietė svečius įsigilinti į Baltijos šalių integracijos į euroatlantines struktūras patirtį ir ilgalaikę saugumo, politikos ir ekonomikos perspektyvą, suprasti egzistencines šio regiono saugumo dilemas. „Pastebime, jog Europos partneriai kartais rezervuotai ir santūriai vertina mūsų šalies įvardijamas grėsmes bei iššūkius – ypač užsienio ir saugumo politikoje. Nebijokime pripažinti: Baltijos šalys iš tiesų kartais vadovaujasi kiek kitokia saugumo samprata nei likusi ES dalis“, – sakė Seimo pirmininkė. Pasibaigus šaltajam karui Vakarų Europoje įsivyravo nuostata, kad Europa šiuo metu gyvena „amžinosios taikos“ sąlygomis, o kylančios saugumo problemos turi būti sprendžiamos remiantis abipusio pasitikėjimo ir tarpusavio priklausomybės principais. „Net ir tų geopolitinių veikėjų, kurių elgesys dažnai smarkiai prasilenkia su Europos normomis, atžvilgiu ES taiko ne bausmių ar sankcijų politiką, o siekia juos integruoti, susaistyti ar įkalbėti keistis“, – sakė Seimo vadovė. Ji kalbėjo ir apie Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos: „Energetinis saugumas – pati jautriausia ir turbūt pati silpniausia Lietuvos vieta, nes mus šiandien akivaizdžiai veikia energetinės ir infrastruktūrinės izoliacijos problema. Susiklostė paradoksali situacija, kad Lietuva, būdama aktyvi ES ir NATO narė, kaip ir prieš 20 metų važinėja sovietinių standartų geležinkeliais, o dujas ir naftą perka iš to paties tiekėjo.  Būtent todėl bendra ES energetinė politika – akivaizdus ir neatidėliotinas Lietuvos, o kartu ir kitų Baltijos šalių prioritetas“, – pažymėjo Seimo pirmininkė. Kad padėtis išlieka tokia,  prisideda ir ES: „Deja, tenka pripažinti, jog ES per du dešimtmečius, prabėgusius nuo šaltojo karo pabaigos, taip ir nepasiūlė Rusijai tokio santykių modelio, kuris būtų paskatinęs jos politinę ir ekonominę pažangą pagal europietiškų taisyklių perėmimo scenarijų“. Anot I. Degutienės, nei normalu, nei teisinga, kai Rusijos energetikos įmonės – monopolistės gali iš esmės laisvai investuoti į ES rinką, o Rusijos strateginėse ūkio šakose veikia tvirti riboženkliai tiesioginėms užsienio investicijoms. „Tokia situacija verčia ir vėl kelti klausimą: ar ES turi poveikio svertų Rusijos atžvilgiu? Kodėl ES ir Rusijos dialogas neplėtojamas pagal europietiškas taisykles?“ – klausė ji.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis pastebėjo, kad pergalę prieš nacius švenčianti Rusija pralaimėjo karo tęsinį – atsisakė premijos, vadinamos demokratija. Anot jo, per dvi dešimtis metų pasikeitė Europos žemėlapis, bet veiduose matyti ne tiek daug džiaugsmo – kitose srityse pokyčių nebūta arba jie buvo į bloga. V. Landsbergis šiandieniniame gyvenime ir politikoje ragino laikytis tiesos, visų pirma – santykiuose su Maskva. V. Landsbergis citavo žodžius iš Šventojo Rašto, kurie skambėjo atkuriant Nepriklausomybę: „Tiesa padarys jus laisvus“. Mums tiesos esą nereikia arba reikia tiek, kiek priimtina kam nors, kam tiesa nereikalinga, priešingu atveju jis tampa agresyvus. Tuomet „sutinkame, kad kalbėti tiesą ir siekti, kad mūsų gyvenimas, susitaikymas bei ateitis būtų grįsti tiesa, yra politiškai nekorektiška, o  šv. Jono išmintis apvirsta aukštyn kojom – netiesa jus pavergs“. (Visą V. Landsbergio kalbą skaitykite priede „XXI amžiaus horizontai“.)

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad Rusijos ateitis priklauso nuo jos pačios: „Jei ji iš esmės norės būti kitokia, ir mūsų, ir ES santykiai bus kitokie“. Anot ministrės, pastaraisiais mėnesiais iš Maskvos siunčiami kiek kitokie ženklai kol kas tėra žodynas, keliantis daugiau klausimų nei pateikiantis atsakymų: „Kodėl tie ženklai atsiranda, kodėl keičiasi tik taktika, o strategija – ne?“ Didžiausia grėsmė Rusijai esanti ne Baltijos šalys ar Lenkija, o vidaus problemos. R. Juknevičienės teigimu, reikėtų mažiau skųstis bloga Rusija ten, kur patys privalome dirbti: „Kur reikia apie bėdas kalbėti, privalome išlaikyti savo stuburą, o energetika, neįgyvendinti svarbūs infrastruktūriniai projektai, investicijų plėtra, gynybos dalykai yra mūsų pačių uždavinys“. Ministrė siūlė projektuoti gyvenimą negalvojant, kad visada bus Vladimiro Putino režimas. „Keista girdėti, kai Vakaruose, Europoje priimta aksioma, jog Rusija negali būti demokratiška. Ar rusai – mažiau gabūs žmonės? Nemanau. /.../ Klaida taip mąstyti ir priimti tą kai kam labai naudingą realybę“, – sakė R. Juknevičienė.

Debatų metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui buvo įteiktas EPP garbės apdovanojimas už lemiamą indėlį Europos laisvei ir demokratijai. „Jūs esate pats didžiausias Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam valdymui simbolis. Už tai esame dėkingi. Jūs apgynėte ne tik Baltijos šalių žmonių bendrąjį gėrį, bet ir visuotines vertybes, už kurias kovoja ir kurias palaiko visa visuomenė“, – įteikdamas belgų menininkės sukurtą skulptūrėlę, vaizduojančią kelių žmonių figūras, pažymėjo EPP ir Europos studijų centro prezidentas Wilfried’as Martens’as.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija